Category: Jungas, Karlas Gustavas

0

[Religinės] pasaulėžiūros revizija

Kaip pastebi Maxas Weberis, savo veikale „Religijos sociologija“, „Dievai“ yra dažniausiai atsitiktinai atsiradusių vaizdinių chaosas, kurie palaikomi tradicijos, kulto. Tie vaizdiniai, tai reakcija į tam tikras istorines aplinkybes, iššūkius, sukrėtimus, tokius kaip karas, badas,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Pranašų mokiniai 0

Pranašų mokiniai

Aš anaiptol neneigiu, kad pasitaiko ir tikrų pranašų, tačiau atsargumo dėlei norėčiau pirmiau suabejoti kiekvienu atskiru atveju, nes imti ir be jokių abejonių patikėti kokios nors pranašystės tikrumu būtų pernelyg rizikinga. Kiekvienas tikras pranašas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Pamėgdžiojimas

Žmogus pasižymi vienu sugebėjimu, kuris kolektyviniams tikslams yra pats vertingiausias, tačiau individuacijai – pats žalingiausias. Tai pamėgdžiojimas. Visuomenės psichologija negali išsiversti be pamėgdžiojimo, nes be jo paprasčiausiai negali egzistuoti nei masinės organizacijos, nei valstybė,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Galios siekis (I dalis) 0

Galios siekis (I dalis)

Mūsų kūnas – tai gyvulys, turintis gyvulio sielą, t.y. gyva, instinktams besąlygiškai paklūstanti sistema. Susijungti su šiuo šešėliu reiškia pasakyti “Taip” instinktui, o kartu – ir tai šiurpiai, slapčia mums grasinančiai dinamikai. Nuo to...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Absoliutus 0

Absoliutus

„Absoliutus“ reiškia „atskirtas“ Vadinti Dievą absoliučiu reiškia atskirti jį nuo bet kokio santykio su žmogumi. Žmogus negali jam daryti jokio poveikio, nei jis – žmogui. Toks Dievas būtų visiškai bereikšmis dalykas. Vadinasi, teisėtai galime...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Ekstravertas ir intravertas 0

Ekstravertas ir intravertas

  Aš iškėliau du, kaip man atrodo, svarbiausius priešybių tipus, kuriuos pavadinau introversijos ir ekstraversijos tipais. Jau Williamas Jamesas atkreipė dėmesį į šių dviejų tipų egzistavimą tarp mąstytojų. Jis skirstė juos į „tender-minded“ ir...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Ką gamta palieka neužbaigta, papildo menas 0

Ką gamta palieka neužbaigta, papildo menas

  Čia man stulbinančiai aiškiai atsiskleidė kosminė sąmonės reikšmė: „Quod natura relinquit imperfectum, ars perficit“ (lot. – tai, ką gamta palieka neužbaigta, papildo menas), – sako alchemikai. Žmogus, aš, neregimu kūrimo veiksmu suteikdamas pasauliui...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Sapnai 0

Sapnai

  Apie sapnus galima būtų pasakyti, kad akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tiesa, sapnas, šis trumpalaikis ir miglotas mūsų sielos produktas, tik dabartiniu laiku sulaukė tokio abejingumo ir nepagarbos. Anksčiau jis buvo...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Moralė 0

Moralė

  Moralė nebuvo Sinajaus plokščių pavidalu nuleista iš aukščiau ir primesta liaudžiai. Moralė – tai žmogiškosios sielos funkcija, sena kaip ir pati žmonija. Moralė nėra įbrukama iš išorės, kiekvienas ją galiausiai turi savyje a...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Pasąmonės turinys 0

Pasąmonės turinys

  Visa, ką žinau, bet šiuo metu negalvoju; visa, ką anksčiau žinojau, bet pamiršau; visa, ką patyriau pojūčiais, tačiau protu nesuvokiau; visa, ką nesąmoningai ir nedėmesingai jaučiu, galvoju, prisimenu, noriu ir darau; visi būsimi...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
C. G. Jungas apie Z. Freudą 0

C. G. Jungas apie Z. Freudą

  Froidas, kuris nuolat pabrėždavo esąs nereligingas, susigalvojo sau dogmą, arba maža to, į prarasto, pavydaus Dievo vietą pastatė kitą, taip pat dėmesį prikaustantį paveikslą – seksualumą. Šis paveikslas buvo ne mažiau įkyrus, reiklus,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
C. G. Jungas: tikra tiesa apie Indiją 0

C. G. Jungas: tikra tiesa apie Indiją

  Lankydamasis Konarke (Orisa) sutikau vieną panditą (panditas – titulas, Indijoje teikiamas gramatikos, literatūros, filosofijos, religijos, teisės studijoms atsidavusiems asmenims, ypač brahmanams ir religinių sektų kūrėjams), kuris paslaugiai man parodė šventyklą ir didįjį saulės...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
C. G. Jungas: nemirtingumas 0

C. G. Jungas: nemirtingumas

  /…/ neįmanoma įgyti tikro žinojimo ape dalykus, pranokstančius mūsų protą /…/. /…/ daugumai žmonių labai svarbu manyti, jog jų gyvenimas, praėjus dabartinei egzistencijai, tęsis dar neaišku kiek. Tikėdami tuo jie gyvena protingiau, jaučiasi...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Laisvė nuo priešingybių 0

Laisvė nuo priešingybių

Rytuose yra tokia sąvoka nirdvanda (laisvė nuo priešingybių). Aš tai gerai įsidėmėjau. Proto švytuoklė švytuoja tarp prasmės ir beprasmės, o ne tarp tiesos ir netiesos. Numinosum (ir dievas, ir velnias) pavojingas tuo, kad jis...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
C. G. Jungas: reinkarnacija, karma ir egzistencijos prasmė 1

C. G. Jungas: reinkarnacija, karma ir egzistencijos prasmė

  Reinkarnacijos doktrina neatskiriama nuo karmos idėjos. Esminis klausimas skamba taip: ar žmogaus karma yra asmeninė, ar ne? jei žmogus pradeda gyvenimą su iš anksto nustatytu likimu, kuris priklauso nuo jo veiksmų ir pasiekimų...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Gėris ir blogis, arba „nei tai, nei tai“ principas 0

Gėris ir blogis, arba „nei tai, nei tai“ principas

Šiaip ar taip, mums reikalinga nauja orientacija, t.y. metanoja (metanoja – krikščionybėje reiškia dvasinį pasikeitimą per atgailą; Jungo psichologijoje – psichės transformavimasis, tam tikra savęs pagydymo forma). Prisilietus prie blogio kyla didelis pavojus, kad...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
C. G. Jungas apie vakarietį ir rytietį 0

C. G. Jungas apie vakarietį ir rytietį

Vienas iš dvasinių rytietiško charakterio savitumų – į gimimo ir mirties seką Indijoje žiūrima kaip į begalinį procesą, kaip į amžiną ratą, besisukantį be jokio tikslo. Žmogus gyvena, įgyja žinių, miršta ir vėl viską...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
C. G. Jungas Indijoje 0

C. G. Jungas Indijoje

Mano akimis žvelgiant, Budos gyvenimas – tai savasties tikrovė, savasties, kuri persmelkia ir užvaldo asmeninį gyvenimą. Savastis Budai yra aukščiau visų dievų, ji simbolizuoja žmogiškos egzistencijos ir pasaulio apskritai esmę. Kaip unus mundus (lot....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Sunkio dvasia 0

Sunkio dvasia

Ir mūsų siela, ir kūnas sudaryti iš atskirų elementų, kurie egzistavo dar mūsų protėviuose. Tai, kas „nauja“ individualioje sieloje, tėra be galo įvairi senųjų sudedamųjų elementų rekombinacija. Todėl ir kūnas, ir siela pasižymi istoriniu...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •