Category: Fenomenologinė filosofija

0

Dalius Jonkus: įvadas į fenomenologiją

Foto: Dalius Jonkus (iš asmeninio archyvo) Prof. Dalius Jonkus yra žinomas kaip vienas iš kelių pagrindinių fenomenologinės filosofijos atstovų mūsų krašte, Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas, nuolat skelbiantis straipsnius Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose, aktyviai...

Share Button
0

Fenomenologija kaip humanitarinių mokslų filosofija (video)

2015 rugsėjo 14 d. Vytauto Didžiojo Univeristete, Marijos Gimbutienės auditorijoje vyko fenomenologo, filosofijos profesoriaus Daliaus Jonkaus paskaita skirta filosofijos idėjų raidos apžvalgai, fenomenologijai, kultūrai, filosofijos istorijai savo nueito profesinio kelio bei ateities planų kontekste....

Share Button
0

A. Mickūnas „Dualistinės Vakarų metafizikos kritika“ (VI d.)

Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto organizuotas prof. Algio Mickūno paskaitų ciklas [2015 vasario 18-25 d.] skirtas dualistinės Vakarų metafizikos kritikai. Paskutinės dienos paskaitose dėmesys krypsta link pasaulinės sąmonės, nepozicinės pozicijos, toliau plėtojamas laiko klausimas. Analizuojamas...

Share Button
0

Fenomenologija – su prof. Algiu Mickūnu

2014 m. balandžio 23-25 d. LEU Ugdymo mokslų fakultete vyko Edukacinių tyrimų instituto organizuotos profesoriaus Algio Mickūno paskaitos. Ohio (JAV) universiteto profesorius emeritas, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas ir filosofas, nagrinėjo fenomenologiją edukacinių tyrimų kontekste....

Share Button
0

Ar vaizduotė gali pavaduoti mūsų suvokimą?

Įvadas Pagrindinė, disertacijos pagrindu, išleistos K. Saboliaus knygos „Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija“  tema yra suvokimo ir vaizduotės santykio problema, kuri ir inicijavo šį darbą. Savo teoriniame veikale filosofas bando išryškinti vaizduotės autonomiją. Tai...

Share Button
0

Kitas ir žmonių pasaulis

Mūsų sąmonės siekia per mūsų pačių situacijas kurti bendrą situaciją, kurioje vyksta jų komunikacija, tačiau šį „vienintelį“ pasaulį kiekvienas projektuoja savo subjektyvumo pagrindu. Ne visi kito percepcijos sunkumai priklauso nuo objektyviojo mąstymo, ne visi...

Share Button
0

Tarpkūniškumas (I)

Wldenfelsas tarpkūniškumo pagrindu išskiria porą tarpsferos lygmenų. Pirma, – bendrų jautimų sritis (mitempfinden). Tai yra savaiminis kito jausmų, jautimosi, savijautos perėmimas. Kaip pavyzdžiui Waldenfelsas nurodo atjautą, užuojautą (Mitleid) ir džiaugsmą kartu (Mitfreude). Čia “aš...

Share Button
0

Suvokimo fenomenologija

Taigi „figūros“ ir „fono“, „daikto“ ir „ne daikto“ santykiai, praeities horizontas – tai tarsi sąmonės struktūros, neredukuojamos į jose besireiškiančias kokybes. Empirizmas visada pasiliks galimybę traktuoti šį a priori kaip tam tikros mentalinės chemijos...

Share Button
0

Müllerio-Lyerio iliuzija

Müllerio-Lyerio iliuzijoje dvi tiesės atkarpos nėra nei lygios, nei nelygios, alternatyva kyla objektyviame pasaulyje. Regos laukas – tai ypatinga aplinka, kurioje susikerta prieštaringos sąvokos, mat objektai – Müllerio-Lyerio tiesės – nėra išsidėstę būties sferoje,...

Share Button
0

Moteriškumo tamsa

Su kito kitybe susiduriame ne tik santykiuose su mirtimi, bet ir vyro santykyje su moterimi. Erotika, pasak Levino, tai ne papildomumas ir ne susiliejimas, nes tokie santykiai naikina kito kitoniškumą. Meilė – tai dviejų...

Share Button
0

Žvilgsnis

Koks yra žvilgsnio pobūdis ir kaip jis pasireiškia man? Visų pirma žvilgsnis, pasak Sartre‘o, aptinkamas ne kaip percepcijos objektas, bet kaip juslinė percepcijos lauko forma. Žvilgsnis pasireiškia ne tik kaip akių obuoliai, nukreipti į...

Share Button
0

Fenomenologinė filosofija

Fenomenologija yra ne šiaip sąmonės filosofija – tai intencionalaus gyvenimo filosofija. Ji apima visas gyvenimo plotmes. Fenomenologija tyrinėja, kaip sąmonė dalyvauja kultūros, visuomenės, istorijos, pasaulio konstitucijoje, ji aprašo tas pasaulio sąmonės struktūras, be kurių...

Share Button