Category: Šopenhaueris, Artūras

0

Filosofijos išsigimimas

… kaipgi filosofija, nužeminta iki amato duonai pelnyti, gali neišsigimti į sofistiką? Kaip tik todėl, kad tai neišvengiama, o taisyklė „Kieno duoną valgau, to ir dūdelę pučiu“ jau nuo seno yra visagalė, uždarbis iš...

Share Button
0

Norėjimas

Bet koks norėjimas kyla iš poreikio, – vadinasi, iš stokos, vadinasi, iš kančios. Kančią pašalina troškimo patenkinimas. Nepaisant to, vienam patenkintam troškimui tenka mažų mažiausiai dešimt nepatenkintų. Be to, troškimas trunka ilgai, reikalavimai begaliniai,...

Share Button
0

Genijus

Paprastas žmogus, toji fabrikinė prekė, kurią gamta kasdien gamina tūkstančiais, kaip aš jau sakiau, visiškai nepajėgus bent kiek ilgesniam nesuinteresuotam stebėjimui, kuris ir yra tikroji kontempliacija; jis gali nukreipti savo dėmesį į daiktus tik...

Share Button
0

Jeigu…

Jeigu troškimas ir norų patenkinimas paeiliui išstumia vienas kitą ne per greitai ir ne per lėtai, tai šitai sumažina jų teikiamą kančią iki minimumo ir lemia laimingiausią gyvenimo eigą. Juk visa kita, ką galima...

Share Button
0

Pasaulis

Įvairiausiais būdais stengtasi visatos didybę priartinti prie kiekvieno žmogaus suvokimo galios, ir šia dingstimi buvo skatinami dvasią keliantys apmąstymai, pavyzdžiui, apie santykinį žemės, o juo labiau žmogaus mažumą; o po to, kaip kontrastas, buvo...

Share Button
0

Laikas

Laiką galime palyginti su amžinai besisukančiu ratu: nuolat besileidžianti pusė būtų praeitis, nuolat kylanti pusė būtų ateitis, o nedalomas taškas viršuje, kur praeina liečiamoji, taip įkandin jos nesisuka ir dabartis, – tas objekto, kurio...

Share Button
0

Savižina

Kadangi visas žmogus yra tik valios pasireiškimas, tai negali būti nieko klaidingesnio kaip, remiantis refleksija, trokšti būti kuo nors kitu, nei esama iš tikrųjų; juk šitaip valia tiesiogiai prieštarauja sau pačiai. Svetimų bruožų ir...

Share Button
0

Idėja

Idėja – tai dėl mūsų intuityviojo suvokimo laikiškos ir  erdviškos formos įvairovę suskilęs vienys; priešingai, sąvoka – tai vienys, per mūsiškio proto abstrakciją vėl atkurtas iš įvairovės: pastaroji gali būti pavadinta unitas post rem...

Share Button
0

Pasaulis kaip valia ir vaizdinys

Arthur Schopenhauer „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“ (2012) Leidykla: Margi raštai Vertėjas: A. Šliogeris Vokiečių mąstytojas Arthuras Schopenhaueris (1788 – 1860) unikali figūra visoje Vakarų filosofijoje. Tai, kas yra maksimaliai asmeniška ir – kaip...

Share Button
0

Charakteris

Kadangi motyvai, nulemiantys charakterio pasireiškimą arba elgseną, veikia charakterį per pažinimą, o pažinimas yra nepastovus, dažnai svyruojantis tarp tiesos ir paklydimo, nors paprastai laikui bėgant vis labiau taisosi, – žinoma, labai nevienodai, – tai...

Share Button
Apie askezę ir filosofiją (II dalis) 0

Apie askezę ir filosofiją (II dalis)

Be to, asketizmas reiškiasi savanorišku ir sąmoningu skurdu, atsirandančiu ne tik per accidens, išdalijus turtą, kad būtų palengvintos kitų kančios; šiuo atveju skurdas yra tikslas savaime ir turi tarnauti nuolatiniam valios marinimui, kad norų...

Share Button
Šleikštulys ir askezė (I dalis) 0

Šleikštulys ir askezė (I dalis)

Jeigu žmogaus gyvenimą palygintume su apskritimo pavidalo keliu, nubetu žėrinčiomis anglimis, kuriame tik vietomis esama vėsių atkarpų, keliu, kurį mes neišvengiamai turime apibėgti, tada bus aišku, kad žmogų, apimtą iliuzinės svajonės, paguodžia vėsi vieta,...

Share Button
0

Ašaros

Čia dar tiktų apsvarstyti vieną iš nuostabiausių žmogaus prigimties bruožų – verksmą, kuris, kaip ir juokas, priskirtinas reiškiniams, žmogų skiriantiems nuo gyvulių. Verksmas jokiu būdu nėra tiesioginė skausmo išraiška: juk labai nedaug skausmų sukelia...

Share Button
Gydymas Šopenhaueriu kitaip 0

Gydymas Šopenhaueriu kitaip

I.Yalom‘as parašė knygą „Gydymas Šopenhaueriu“, o dabar leidykla „Margi raštai“ suteikia Jums unikalią galimybę atlikti terapiją savarankiškai, be tarpininkų. Pamedituoti ir pareflektuoti originalų A. Šopenhauerio tekstą. Filosofinio teksto skaitymas gali padėti geriau pažinti savąjį...

Share Button
0

Apie kančią

  Juk kaip siaučiančioje jūroje, iš visų pusių nusidriekiančioje į begalybę, kur kyla ir leidžiasi maurojantys vandens kalnai, valtelėje sėdi jūrininkas, pasitikėdamas silpnu laiveliu, taip ir kančių pasaulyje ramiai gyvena pavienis žmogus, remdamasis ir...

Share Button
Demonus, dievus ir šventuosius žmogus susikuria pagal savo paveikslą 0

Demonus, dievus ir šventuosius žmogus susikuria pagal savo paveikslą

Teoriškai galima tarti esant tris žmogaus gyvenimo kraštutinumus ir traktuoti juos kaip tikrojo žmogaus gyvenimo elementus. Pirma: galingas norėjimas, didžiosios aistros (radža-guna). Jos būdingos didiesiems istoriniams charakteriams; jas vaizduoja epas ir drama. Tačiau jos...

Share Button
Džiaugsmas ir kančia 0

Džiaugsmas ir kančia

Beribis džiaugsmas ir labai stipri kančia visada pasireiškia tik tame pačiame asmenyje, nes jie yra abipusiškai sąlygoti ir abu kartu nulemti didelio dvasios gyvastingumo. Tokį džiaugsmą ir tokią kančią sukelia ne dabartis, o ateities...

Share Button
0

Tikrojo žinojimo priešingybė yra jausmas

Tikrojo žinojimo priešingybė yra jausmas. Sąvoka, žymima žodžiu «jausmas», visada apima tik negatyvų turinį, būtent, kad tai, kas esti sąmonėje, nėra sąvoka, nėra abstraktus protinis pažinimas. Kas sąmonėje būtų dar ir be to, visada...

Share Button
0

Pasaulis yra mano vaizdinys

„Pasaulis yra mano vaizdinys“ – štai tiesa, kuri galioja kiekvienai gyvai ir pažįstančiai būtybei, nors tik žmogus gali ją perkelti į reflektuojančąią, abstrahuojančią sąmonę; ir jei jis tai daro iš tikrųjų, tada jam užsimezga...

Share Button
Filosofinė būsena ir jausmai 0

Filosofinė būsena ir jausmai

„Filosofija kyla iš jausmų,“ – klaidingas teiginys. „Jausmo“ terminas čia visai netinka. Griežtai kalbant, turime manyti priešingai: kaip tik jausmai negali tapti filosofijos šaltiniu, nes jie yra ne kas kita, kaip žmogaus būsenos kasdienybėje....

Share Button
0

Draugystė

Kaip popieriniai pinigai kursuoja vietoj sidabro, taip vietoj tikros pagarbos ir tikros draugystės gyvenime regi tik išorinį šių vertybių demonstravimą ir pastangas kuo tiksliau parodyti tai mimika ir gestais. Tačiau dera ir paklausti, ar...

Share Button
0

Kančios aspektai, galintys paskatinti nusižudyti

Artūro Šopenhauerio filosofijos pradinis taškas yra PASAULINĖ VALIA. Tam tikrame saviraidos tarpsnyje ši nesąmoninga valia iškelia sąmonę ir valią gyventi. Su sąmone randasi ir “pasaulis kaip vaizdinys”. Aklas iracionalios valios veikimas skleidžia blogį ir...

Share Button
2

Artūras Šopenhaueris

Artūras Šopenhaueris (Arthur Schopenhauer, 1788-1860 m.), jo filosofijos išeities taškas buvo Kantas: jis kaip ir Fichtė, toliau plėtojo Kanto pažiūras, bet kita kryptimi – tokia kryptimi, kuri atitiko jo laikais besiformuojančių specialiųjų XIX a....

Share Button