Category: Kančia

0

Kunigas Arūnas Peškaitis: jeigu mes žinotume, mes netikėtume

Kviečiame skaityti pokalbį su kunigu, psichologu, religijotyrininku, publicistu, vienuoliu pranciškonu, Bernardinų parapijos vikaru, nuteistųjų iki gyvos galvos kalinių kapelionu – Arūnu Peškaičiu, kuris mielai susitiko ir priėmė mus Bernardinų bažnyčioje. Arūnas Peškaitis – myli ir atjaučia; ieško,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Pakantos ribos

Iš patirties žinome, kad pakanta ne beribė. Šių ribų veiksniai vieni subjektyvūs, individualūs, kiti objektyvūs. Kai nemalonumai virsta skausmu, kančia, tai ne kiekvienas sutinka kentėti, kančių priežastį stengiamasi pašalinti. Individualius veiksnius nusako asmens psichinė...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Daktaro ir ligonio pokalbis apie kančias

– Gera dabar būtų pasivažinėti brikele kur nors už miesto, – tarė Ivanas Dmitričius, trindamas savo raudonas akis, tartum pro miegus, – paskui grįžti namo į šiltą, jaukų kabinetą ir… ir pas padorų daktarą...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Kančia

Kentėti reiškia būti individualiam; būti individualiam reiškia būti kančioje. Kančia ir išsiskiriantis individualumas yra sinonimai. Kas anonimiška – anapus kančios. Visuma nesikankina. Kančia yra egzistencinis mąstymo sinonimas. Mąstančiame žmoguje kaip išsiskiriančiame individe kančia pasiekia...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Nebūtis 0

Nebūtis

Nebūtis yra toks ontologinis dėmuo, kuris organiškai susijęs su būtimi, vadinasi, būties esmė – tai jos kryptingumas, „nuostata“ į nebūtį. Tad nebūtis irgi yra svarbus atskiro žmogaus būties elementas. Nebūties teikinys – nerimastinga baimė....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Kančia ir atjauta 0

Kančia ir atjauta

  Švelnėjimas. Jei kokį nors žmogų mylime, gerbiame, gėrimės juo ir paskui sužinome, kad jis kenčia, – visada didžiai nustembame, nes manome, kad jo dovanojama laimė trykšta iš neišsemiamo jo paties laimės šaltinio; tada...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Kaip Dievas gundė Abraomą (I istorija) 0

Kaip Dievas gundė Abraomą (I istorija)

  „Ir Dievas gundė Abraomą, ir tarė jam: paimk Izaoką, savo vienatinį sūnų, kurį myli, ir eik į Morijos kraštą ir paaukok jį kaip deginamąją auką ten viename kalne, kurį tau nurodysiu.“ Buvo ankstyvas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Kančia 0

Kančia

BUDIZMO pradininku laikomas SIDHARTA GAUTAMA, gavęs Budos vardą. Istorikai mano Sidhartą buvus istorine asmenybe. Jis gimęs apie 567 m. per. Kr., užaugęs Šakjos valstybės kunigaikščio (maharadžos) šeimoje. Pasakojam, kad Sidharta Gautama gyvenęs be rūpesčių,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Apie kančią

  Juk kaip siaučiančioje jūroje, iš visų pusių nusidriekiančioje į begalybę, kur kyla ir leidžiasi maurojantys vandens kalnai, valtelėje sėdi jūrininkas, pasitikėdamas silpnu laiveliu, taip ir kančių pasaulyje ramiai gyvena pavienis žmogus, remdamasis ir...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Budizmas, antika, krikščionybė 0

Budizmas, antika, krikščionybė

Antikinė kultūra neigė kančią. Ataraksija – vidinė sielos ramybė. Stoikų siekta apatija. Antikos išminčius kančią išsklaido protu. Epikūras sako, kad mirties nereikia bijoti, nes su ja žmogus nesusitinkąs, nes kai „yra žmogus, tai nėra...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Pikto problema 0

Pikto problema

Žmonių puolimo idėja lyg koks raudonas siūlas driekiasi per visą Biblijoj glūdinčią žydų istoriją ir ją glaudžion vienovėn suveda. Dėlei to, teisingu lenkų filosofo Josepho Hoenės Wronskio pasakymu, visą Senojo Įstatymo turinį galima trumpai...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Demonus, dievus ir šventuosius žmogus susikuria pagal savo paveikslą 0

Demonus, dievus ir šventuosius žmogus susikuria pagal savo paveikslą

Teoriškai galima tarti esant tris žmogaus gyvenimo kraštutinumus ir traktuoti juos kaip tikrojo žmogaus gyvenimo elementus. Pirma: galingas norėjimas, didžiosios aistros (radža-guna). Jos būdingos didiesiems istoriniams charakteriams; jas vaizduoja epas ir drama. Tačiau jos...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Džiaugsmas ir kančia 0

Džiaugsmas ir kančia

Beribis džiaugsmas ir labai stipri kančia visada pasireiškia tik tame pačiame asmenyje, nes jie yra abipusiškai sąlygoti ir abu kartu nulemti didelio dvasios gyvastingumo. Tokį džiaugsmą ir tokią kančią sukelia ne dabartis, o ateities...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Kančia kaip žmoniškosios tobulybės kaina 0

Kančia kaip žmoniškosios tobulybės kaina

Kančia yra tiek plati ir gili, kiek platus ir gilus pats žmogiškasis gyvenimas. Nėra nė vienos jo srities, kurią kančia aplenktų. Juo mes pasiekiame aukštesnį žmoniškosios egzistencijos laipsnį, juo mes turime patirti ir gilesnę...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Kančia 0

Kančia

Kančia tiesiogiai parodo žmogui jo ribas bylodama, kad tiek pasaulyje, tiek pačiame žmoguje esama kažko, kas nepaklūsta nei jo protui, nei valiai, nei veiksmui. Tai būsena, kurios neįmanoma savavališkai įveikti ar reguliuoti savo noru....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Tarp nuobodulio ir kančios

Naujųjų metų išvakarėse gavau sveikinimą. Skaitau: „Sveikinu tave labai su visais tais dalykais, kuriuos mirtingieji vertina ir kurie nemirtingiesiems kelia nuobodulį. Bėda, kad nemirtingųjų nėra, o nuobodulys forever.“ Skaitau ir įsivaizduoju, kaip bičiulis vienas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Tarp nuobodulio ir kančios

Schopenhaueris nesvarstė apie amžinybę, jam ji nerūpėjo. Jis domėjosi čia ir dabar besireiškiančia gyvenimo realybe kaip neišvengiama kančia. Savo skaitytojus Schopenhaueris tikino, kad žmogus yra nepajėgus nusikratyti pamatinės gyvenimo kančios. Kančia tik keičia savo...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •