Filosofija ir savižudybė
„- Senos filosofinės banalybės, vis tos pačios per amžių amžius, – su kažkokiu gaižiu apgailestavimu sumurmėjo Stavroginas. – Vis tos pačios! Vis tos pačios per amžių amžius, ir niekada jokių kitų! – paantrino Kirilovas...
Category: Kančia
Ivanas Turgenevas: kvailio teismas
„Kvailio teismą, minios juoką…“ [Puškinas] Kas nepatyrė ir vieno, ir kito? Visa tai galima – ir būtina ištverti; o kas turi jėgų – teniekina! Bet yra smūgiai, kurie labiausiai skaudina pačią širdį… Žmogus padarė...
Kunigas Arūnas Peškaitis: jeigu mes žinotume, mes netikėtume
Kviečiame skaityti pokalbį su kunigu, psichologu, religijotyrininku, publicistu, vienuoliu pranciškonu, Bernardinų parapijos vikaru, nuteistųjų iki gyvos galvos kalinių kapelionu – Arūnu Peškaičiu, kuris mielai susitiko ir priėmė mus Bernardinų bažnyčioje. Arūnas Peškaitis – myli ir atjaučia; ieško,...
Priklausomas žmogus
Visa, ką visas pasaulis mano esant malonumu, Taurieji laiko kančia. /…/ ten, kur visas pasaulis mato kančią, Taurieji suvokia kaip palaimą. ******************************** Priklausomas žmogus kenčia nuo savo priklausomybės, bet jo kančia yra gryna emocija,...
Pakantos ribos
Iš patirties žinome, kad pakanta ne beribė. Šių ribų veiksniai vieni subjektyvūs, individualūs, kiti objektyvūs. Kai nemalonumai virsta skausmu, kančia, tai ne kiekvienas sutinka kentėti, kančių priežastį stengiamasi pašalinti. Individualius veiksnius nusako asmens psichinė...
Daktaro ir ligonio pokalbis apie kančias
– Gera dabar būtų pasivažinėti brikele kur nors už miesto, – tarė Ivanas Dmitričius, trindamas savo raudonas akis, tartum pro miegus, – paskui grįžti namo į šiltą, jaukų kabinetą ir… ir pas padorų daktarą...
Kančia
Kentėti reiškia būti individualiam; būti individualiam reiškia būti kančioje. Kančia ir išsiskiriantis individualumas yra sinonimai. Kas anonimiška – anapus kančios. Visuma nesikankina. Kančia yra egzistencinis mąstymo sinonimas. Mąstančiame žmoguje kaip išsiskiriančiame individe kančia pasiekia...
Kančia ir atjauta
Švelnėjimas. Jei kokį nors žmogų mylime, gerbiame, gėrimės juo ir paskui sužinome, kad jis kenčia, – visada didžiai nustembame, nes manome, kad jo dovanojama laimė trykšta iš neišsemiamo jo paties laimės šaltinio; tada...
Kaip Dievas gundė Abraomą (I istorija)
„Ir Dievas gundė Abraomą, ir tarė jam: paimk Izaoką, savo vienatinį sūnų, kurį myli, ir eik į Morijos kraštą ir paaukok jį kaip deginamąją auką ten viename kalne, kurį tau nurodysiu.“ Buvo ankstyvas...
Apie kančią
Juk kaip siaučiančioje jūroje, iš visų pusių nusidriekiančioje į begalybę, kur kyla ir leidžiasi maurojantys vandens kalnai, valtelėje sėdi jūrininkas, pasitikėdamas silpnu laiveliu, taip ir kančių pasaulyje ramiai gyvena pavienis žmogus, remdamasis ir...
Budizmas, antika, krikščionybė
Antikinė kultūra neigė kančią. Ataraksija – vidinė sielos ramybė. Stoikų siekta apatija. Antikos išminčius kančią išsklaido protu. Epikūras sako, kad mirties nereikia bijoti, nes su ja žmogus nesusitinkąs, nes kai „yra žmogus, tai nėra...
Pikto problema
Žmonių puolimo idėja lyg koks raudonas siūlas driekiasi per visą Biblijoj glūdinčią žydų istoriją ir ją glaudžion vienovėn suveda. Dėlei to, teisingu lenkų filosofo Josepho Hoenės Wronskio pasakymu, visą Senojo Įstatymo turinį galima trumpai...
Demonus, dievus ir šventuosius žmogus susikuria pagal savo paveikslą
Teoriškai galima tarti esant tris žmogaus gyvenimo kraštutinumus ir traktuoti juos kaip tikrojo žmogaus gyvenimo elementus. Pirma: galingas norėjimas, didžiosios aistros (radža-guna). Jos būdingos didiesiems istoriniams charakteriams; jas vaizduoja epas ir drama. Tačiau jos...
Džiaugsmas ir kančia
Beribis džiaugsmas ir labai stipri kančia visada pasireiškia tik tame pačiame asmenyje, nes jie yra abipusiškai sąlygoti ir abu kartu nulemti didelio dvasios gyvastingumo. Tokį džiaugsmą ir tokią kančią sukelia ne dabartis, o ateities...
Kančia kaip žmoniškosios tobulybės kaina
Kančia yra tiek plati ir gili, kiek platus ir gilus pats žmogiškasis gyvenimas. Nėra nė vienos jo srities, kurią kančia aplenktų. Juo mes pasiekiame aukštesnį žmoniškosios egzistencijos laipsnį, juo mes turime patirti ir gilesnę...
Tarp nuobodulio ir kančios
Naujųjų metų išvakarėse gavau sveikinimą. Skaitau: „Sveikinu tave labai su visais tais dalykais, kuriuos mirtingieji vertina ir kurie nemirtingiesiems kelia nuobodulį. Bėda, kad nemirtingųjų nėra, o nuobodulys forever.“ Skaitau ir įsivaizduoju, kaip bičiulis vienas...
Tarp nuobodulio ir kančios
Schopenhaueris nesvarstė apie amžinybę, jam ji nerūpėjo. Jis domėjosi čia ir dabar besireiškiančia gyvenimo realybe kaip neišvengiama kančia. Savo skaitytojus Schopenhaueris tikino, kad žmogus yra nepajėgus nusikratyti pamatinės gyvenimo kančios. Kančia tik keičia savo...
Skausmas tik todėl skaudina, kad tu jo bijai
Taigi mano būsena ir išgyvenimų ratas buvo toks: pirma, – sunkaus sielvarto patirtis, antra – sąmoningas siekimas tą sielvartą įveikti, troškimas švarios dermės su likimu. Maždaug taip sprendė mano sąmonė arba bent pirmas balsas...
Skausmas tik todėl skaudina, kad tu jo bijai
Taigi mano būsena ir išgyvenimų ratas buvo toks: pirma, – sunkaus sielvarto patirtis, antra – sąmoningas siekimas tą sielvartą įveikti, troškimas švarios dermės su likimu. Maždaug taip sprendė mano sąmonė arba bent pirmas balsas...
Naujausi komentarai