Cognosce te ipsum
Kaip Nietzsche‘s Zaratustra, praleidęs dešimt metų kalnuose, nusileidote pas žmones, t. y., turėdamas ilgą akademinę filosofijos patirtį, pradėjote Lietuvoje dar nelabai girdėtą veiklą – filosofinį konsultavimą. Kas tai yra? Kuo filosofinis konsultavimas skiriasi nuo...
[Ištrauka iš filosofinio Platono veikalo „Valstybė“, apie pomirtinį gyvenimą] – Aš tau papasakosiu ne Alkinojo, o šaunaus vyro Ero, Armenijo sūnaus, kilusio iš Pamfilijos, pasakojimą. Jis žuvo kovos lauke; po dešimties dienų, kai buvo...
Sokratas. Protarchai, ar sutiktum visą gyvenimą turėti pačius didžiausius malonumus? Protarchas. Kodėl gi ne. Sokratas. Ar manytum, kad tau dar ko nors trūksta, jeigu šitai visiškai turėtum? Protarchas. Jokiu būdu. Sokratas. Pažiūrėk: argi tau...
„- Senos filosofinės banalybės, vis tos pačios per amžių amžius, – su kažkokiu gaižiu apgailestavimu sumurmėjo Stavroginas. – Vis tos pačios! Vis tos pačios per amžių amžius, ir niekada jokių kitų! – paantrino Kirilovas...
Gyventi – kasdieniška ir įprasta. Tik ypatingesnėmis gyvenimo valandomis kyla mintis: „Tai kam gi aš gyvenu?“, bet dažnai ji tuojau išblėsta. Dažniausiai žmonės rūpinasi vienu: kaip pratęsti gyvenimą [išgyventi]. Pasaulinio karo metais tai tapo...
2018 m. gruodžio 4 d. Valdovų rūmuose vyko diskusija, inspiruota MRU Aristoteliškų studijų ir kritinės teorijos centro direktoriaus, Andriaus Bielskio knygos. Diskusijoje dalyvauja Alvydas Jokubaitis, Tatjana Aleknienė, Andrius Bielskis, Vladas Laučius [tekstas] ir kiti....
Iliustracija: Allen Taylor / unsplash.com Eugenas Finkas (1905 – 1975) yra solidi Vakarų fenomenologinės filosofijos figūra. Kažkurį laiką artimai bendradarbiavo su Edmundu Husserliu, o vėliau ir su Martinu Heideggeriu. E. Finkas vertinamas kaip vienas...
Šią vasarą Santaros-Šviesos suvažiavime žiūrovus sužavėjote aukšto meninio lygio pasirodymu – monospektakliu „Kiaurai“, sukurtu pagal Williamo Shakespeare‘o dramą „Karalius Lyras“. Pirmas pagrindinis mano klausimas Jums būtų apie meno ir kančios santykį. Atlikote grakštų šokį...
LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS KOMPARATYVISTINIŲ KULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS CIVILIZACIJŲ IR KULTŪRŲ KOMPARATYVISTINIŲ STUDIJŲ CENTRAS Devyniolikta ciklo „Neklasikinė ir XX a. filosofija“ respublikinė konferencija „EGZISTENCIALIZMAS IR JO IDĖJŲ PĖDSAKAI XX a. KULTŪROJE” ( 2016 m....
Naujose politikos filosofo Andriaus Bielskio knygose svarstymai apie prasmingą gyvenimą. Lietuvos akademinis filosofijos pasaulis nedažnai gali pasidžiaugti originaliais veikalais, tad yra svarbu pažymėti dviejų naujų filosofijos studijų pasirodymą. Andriaus Bielskio spalio mėn. išleistose knygose Egzistencija,...
Iš pakalnės kriokdamas sunkiai kilo pakrautas sunkvežimis, ji palaukė plento pakraštėlyje, kol prakrioks pro šalį, ir nukrūpštino į tą pačią pusę. Pradėjo ūžti ir gerokai dar ūžė ausyse. Ji neišturėtų, ji niekaip neišturėtų toje...
2015 m. vasario mėn. 5 d. vyko Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lituanistikos fakulteto inicijuota jubiliejinė rašytojos ir LEU dėstytojos, profesorės Vandos Juknaitės paskaita „Novelės žavesys – netikėta pabaiga“. V. Juknaitė – prozininkė, dramaturgė, eseistė,...
Kas pasakoma kalboje įprasta suprasti kaip tai, kas atsiskleidžia, kažką mums atveria, parodo. Tačiau nepagrįsto sakymo ir persakymo pakanka, kad atvertis virstų užvertimi (daß sich das Erschließen verkehrt zu Verschließen), šnekalais. Šnekalai (das Gerede)...
Modernus meninis kinas, apie kurį kalba Deleuze’as, atsisako vaizdo-judesio schemos ir „filmuoja“ mąstymą. Žvelgiant į Andrėjaus Tarkovskio kino juostą „Soliaris“ (1972) galima pagalvoti, jog prieš mane ne atskiro subjekto mintis atvaizduojantis kino montažas, bet kolektyvinės sąmonės,...
2013 m. spalio 08 d. vyko HMI kino klubo susitikimas. Įžvalgomis apie tai, kas bendra tarp Friedricho Nietzsche’s filosofijos ir Stanley Kubricko filmo „2001 m. kosminė odisėja“ (A Space Odyssey, 1968) dalinosi MRU garbės...
Prof. Alvydo Jokubaičio paskaita „Kodėl apšvietos ir romantizmo konfliktas virto postmodernizmu?“ iš paskaitų ciklo „Atviros TSPMI paskaitos moksleiviams“. VU TSPMI, 2011 12 02.
Iliuzija yra fundamentali mūsų gyvenimo kategorija, ir tai kažkiek panašu į felix culpa paradoksą. Galbūt iš tikrųjų „neautentiškumas“ ar „nuopolis“, kaip savotiška „egzistencinė apibrėžtis“, yra nuolatinis mūsų gyvenimo komponentas, kurio niekybei įslaptinti reikia nuogybę...
Paskaita-diskusija „Gero gyvenimo fantazijos ir ,“įkalintas“ vyriškumas“, kuri vyko 2013 sausio 31 d., kavinėje „La Boheme“ (Baltoji salė), Šv. Ignoto g. 4/3 (Vilnius). Pranešėjas: Artūras Tereškinas Disputantė: Nida Vasiliauskaitė Moderatorius: Andrius Bielskis Paskaitos audio...
Taip – esame būties girtuokliai, ir mūsų girtumas yra tarytum skraistė. Argi ne filosofiška? Svaigstame nuo dieviškųjų sklaidmenų, kurie tariamai užveria mums išsivadavimo kelius, o ūkanas verčia pavidalais – sunkiais ir neskaidiais pavidalais, todėl...
Reinkarnacijos doktrina neatskiriama nuo karmos idėjos. Esminis klausimas skamba taip: ar žmogaus karma yra asmeninė, ar ne? jei žmogus pradeda gyvenimą su iš anksto nustatytu likimu, kuris priklauso nuo jo veiksmų ir pasiekimų...
Žmogaus esmė visose jo asmenybės gyvenimo srityse turi būti lemiamas dalykas. Ji turi vis labiau skleistis. Tai būtų esmingiausias žmogaus gyvenimo prasmės įsikūnijimas. Kaip žmonių vaikas, kiekvienas žmogus yra pašauktas savo gyvenimu į būtį...
Ar žmogaus būtyje atsiranda toks nusiteikimas, kuriam pasidavęs jis yra pastatomas prieš patį Nieką? Taip gali įvykti ir iš tikrųjų įvyksta – nors ir gana retai – tik akimirkomis, pamatinėje baimės (Angst) nuotaikoje. Kalbėdami...
Kažkur Anglijoje yra kapas, ant kurio užrašyta „Nelaimingiausias žmogus“. Kažkas atkasęs kapą, bet nieko neradęs. Kas galėtų pretenduoti į šį tuščią kapą, kas yra pats nelaimingiausias žmogus? *** Nelaimingasis yra tas, kurio idealas, gyvenimo...
Būtybių pasaulio mokslinis tyrimas konstatuoja atskirus faktus su dalykiniu priverstinumu. Tačiau, nepaisant viso savo priverstinio galiojimo, mokslinės tiesos lieka žmogui abejingos: jos nėra tai, dėl ko žmogus mirtų, nes jos nėra ir tai, kuo...
Būtybių pasaulio mokslinis tyrimas konstatuoja atskirus faktus su dalykiniu priverstinumu. Tačiau, nepaisant viso savo priverstinio galiojimo, mokslinės tiesos lieka žmogui abejingos: jos nėra tai, dėl ko žmogus mirtų, nes jos nėra ir tai, kuo...
Mėgindami atsakyti į klausimą apie gyvenimo prasmę – žmogiškiausią iš galimų klausimų – nukreipiame žmogų į save, kaip būtybę, kurią klausia gyvenimas, kuri turi atsakyti už savo gyvenimą. Žmogiškoji būtis – tai atsakinga būtis....
Hermanas Hesė romane „Narcizas ir Auksaburnis“ rašo, jog gyvenimas tik tada turi prasmę, kai jis vieningas. Tačiau paprastai jis būna suskaidytas. *** Kaip vis dėlto niekingai gyvenimas vedžioja už nosies žmogų, tiesiog juokis ir...
Naujausi komentarai