Cognosce te ipsum
2019 m. birželio 27 diena tapo svarbiu istoriniu įvykiu Lietuvos istorijoje – pirmą kartą mūsų valstybė sprendė ne krikščioniškos, o šioje žemėje kilusios religijos, paveldėtos iš mūsų protėvių, pripažinimo klausimą. Nuoširdžiai dėkojame Seimo nariams,...
Pedro Niekuo netikiu ir tai man padeda. Netikiu D-vu, logika, medijom, horoskopais, globaliniu atšilimu, prietaisų instrukcijom, reliatyvumo teorija, gydytojų receptais ir diagnozėm, futurologų prognozėm, Newtono binomu ir valgių receptais. Netikiu priešais, bet kiek mažiau...
Kantas kalbėjo apie transcendentalines sąlygas, t. y. apie daikto galimybę būti tiesa arba klaida. Post-tiesos koncepcija viešajam gyvenimui suteikia idėją, kad mūsų svarstymai apie politiką ir pasaulį nėra susiję su tiesos ir melo klausimais,...
„Šis teiginys yra melagingas,“ – tai klasikinė paradokso formuluotė. Jei manysime, kad teiginys yra teisingas, vadinasi, žmogus mums sako tiesą – jis prisipažįsta, kad meluoja. O jei teiginys yra klaidingas, tai žmogus mus apgaudinėja,...
Pirmiausia svarbu pabrėžti, jog vertėtų skaityti ne apie Freudą, bet būtina skaityti patį Freudą. Antra, šiuolaikiniam skaitytojui iki šiol Freudas aktualus, nes visi jo tekstai šaukiasi interpretavimo. [Freudo vertimai į lietuvių kalbą: Anapus malonumo...
6 faktai apie besikeičiančią asmenybės sampratą nuo Antikos laikų iki šių dienų. Asmenybės samprata charakterizuoja ypatingą žmogaus egzistencijos būdą, kuris nesusiveda vien tik biologinį prigimtį. Jei sąvoką „žmogus“ mes naudojame apibūdinti biologinei Homo sapiens...
Aštuntasis „Indijos filosofijos seminarų“ ciklo susitikimas skirtas Mīmāṃsāi. Tai viena iš 6 ortodoksinių hinduizmo filosofinių sistemų. Etimologija: žodis mīmāṃsā kilo nuo veiksmažodžio šaknies man (manyate), reiškiančios „mąstyti, galvoti, mintyti“, geidžiamosios nuosakos formos – mīmāṃs (mīmāṃsate),...
Ketvirtasis „Indijos filosofijos seminarų“ ciklo susitikimas skirtas Sāṃkhyos filosofijai. Sāṃkhya yra viena iš šešių pagrindinių Indijos darśanų (filosofinių mokyklų): sāṃkhya-yoga, nyāya-vaiśeṣika, mīmāṃsā-vedānta. Seminarus veda Rytų filosofijos tyrinėtojas, filosofijos magistrantas Tadas Snuviškis. Seminarai nemokami, dalyvavimui registracija...
Gyvename kritinio mąstymo reikalaujančiame pasaulyje, kuriame būtinybe tapęs tariamai kritinis žvilgsnis vis dažniau tampa dogmatinių įsitikinimų pagrindu. Iš tiesų gyvename tokio kritinio mąstymo pertekliaus amžiuje. Mat kiekvienas turi teisę kritikuoti ką užsigeidęs, o bet...
1993 metais Vytautas Kavolis pasiūlė išeivijoje jo su bičiuliais suburtos Santaros-Šviesos konferencijas rengti ir Lietuvoje. Nuo to laiko jos vyksta kasmet: iš pradžių rinktasi Anykščiuose, dabar – Alantoje. Pirmieji suvažiavimai vyko dalyvaujant Vytautui Kavoliui, Ritai...
Poezija – dvasinės kultūros sritis, intelektualinės veiklos būdas ir produktas, egzistencijos viršūnė. Eilėraščiuose atsispindi tiesioginės arba netiesioginės (stebėtojo), asmeninės poeto nuotaikos, intensyviausias tikrovės išgyvenimas, autentiška patirtis. Poezija priklauso kūrybos rūšiai, kuri naudoja „žodį“ kaip...
2014 m. lapkričio 27 dieną Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centras surengė monografijos „Sekuliarizacija ir dabarties kultūra” aptarimas. Sudarytoja – Rita Šerpytytė. Autoriai: Tomas Sodeika, Danutė Bacevičiūtė, Mintautas Gutauskas, Kristupas Sabolius, Aušra Pažėraitė,...
Iliustracija: Mr TT / Unsplash Hegelis – schemų, absrakčių minčių kūrėjas ir sistemintojas. Jo užmojis – visas filosofines problemas susieti į sistemą ir jas išspręsti vadovaujantis vienu principu ne tik pavyko, bet, manau, ir...
Ginčų gali kilti svarstant, ar filosofuoti galima apie viską ar tik apie solidžias temas kaip etika, estetika, logika. Žinome Ludwigo Witgensteino ištarą: „Apie ką negalima kalbėti, apie tai reikia tylėti“, bet niekas mums netrukdo...
Pasak Šliogerio, filosofiją imanentiškai žudo dvi „kontrrevoliucijos“ – krikščionybė ir XVI amžiaus posūkis į technologiją, kurios sukūrė dvi „žinojimo mašinas“. Šliogeris nemėgsta postmodernizmo, tačiau, anot Jūratės Baranovos, sąvoką „mašina“ pasiskolina iš pačio „kontrrevoliucionieriaus“ postfilosofo...
Kaip žinia, mūsų įspūdžius pagyvina, sustiprina, paryškina netikėtos, nesuplanuotos komiškos situacijos. Kurios pasižymi kartais ne tiek linksmumu, kiek graudumu. To nepavyko išvengti šį kartą „dvasinėje“ savaitgalio išvykoje – festivalyje „Mandala“ . Tikriausiai daugelis iš mūsų...
Šio straipsnio tema – socialinis fenomenas, apie kurį yra mažai kalbama arba kuris išvis yra nepastebimas. Tai bandymas kritiškai apžvelgti smulkių sektų (sąvoka „sekta“ vartojama įvairiausioms „dvasinėms grupelėms“ apibūdinti) veiklą. Poreikis išsakyti nuomonę šio...
Prieš pradedant Heideggerio Furcht ir Angst fenomenų analizę, būtinas trumpas įvadas į Heideggerio filosofiją, svarbu akcentuoti, nepraleisti esminius aspektus. Tradicinė filosofija pasaulį suvokia kaip daiktų visumą ar sumą. Juk pamatyti būties apskritai kaip ir...
Ar galėjo tokį filmą, kaip Hirokazu Koreeda’os „Air doll“ [liet. „Pripučiama lėlė“], sukurti europietis? Nedrįsčiau atsakyti nei Taip, nei Ne, tačiau akivaizdu, jog tokios mintys, įkurdinančios sielą objekte – negyvame kūne – lėlėje, labiausiai...
Didybei tvirtai pasirinkusio kelią Didingiausi kalnai neprilygs. Jei valdais su vargu, suvaldyk bent liežuvį, – Nepataisoma bus jo byla. Įskaudinęs kitą nors kartą, prarasi, Ką dharmo kely įgijai. Kai žaizda padaryta peiliu, ji užgyja,...
Pasirinkta tema išplaukia iš nūdienos aktualijų, kurios tiesiogiai siejasi su stiprėjančiais skirtingų civilizacinių pasaulių kultūros, filosofijos, vertybių sistemos kaitos procesais. Iranas, būdamas viena įtakingiausių civilizacijų jau daugiau kaip 2500 metų, dabar vėl atsiduria ant...
Magistro baigiamasis darbas (Praktinės filosofijos studijų programa) Autorius: Žilvinas Vareikis Vadovas: dr. Jurga Jonutytė VDU, Humanitarinių mokslų fakultetas, filosofijos katedra Kaunas, 2012 SANTRAUKA Savo diplominiame darbe svarstau Heideggerio požiūrį į kalbą kaip į neobjektinę...
Teatleidžia Vincentas van Gogas man Už tai, kad padėt jam negalėjau, Už tai, kad žolės po kojom nepaklojau ant išgyvento kelio jo, Už tai, kad raištelių neatrišau Valstietiškų dulkėtų batų jo, Už tai, kad...
1 Tada būties nei nebūties nebuvo, Nei oro, nei dangaus virš jo nebuvo. Kas gaubė ką? Ir kur? Ar kas judėjo? Gal buvo tai vanduo, gelmė bedugnė? 2 Nebuvo dar mirties, nemirtingumo, Dienos-nakties joks...
Megzi tarė: „Aš mėgstu žuvį, bet mėgstu ir meškos letenas. Negalėdamas turėti ir viena, ir kita, vietoj žuvies renkuosi meškos letenas. [Lygiai taip pat] aš mėgstu gyvenimą, bet mėgstu ir teisingumą (yi). Negalėdamas puoselėti...
Žmoniškumas (ren) nugali nežmoniškumą taip, kaip vanduo nuslopina ugnį. Bet šiandien puoselėjantieji žmoniškumą elgiasi taip, tarsi galėtų vienu puodeliu vandens išgelbėti užsiliepsnojusį degalų vežimą, o, neužgesinę liepsnų, pareiškia, jog vanduo esą ugnies negali nuslopinti....
Nuotraukos autorė Julija Kaplan ir jos refleksija: „Išvada padaroma tada, kai nusibosta mąstyti „.
Eras pomirtiniame sielų gyvenime „sakėsi matęs, kaip buvusio Orfėjo siela iš neapykantos moterims – moterys jį pražudė – pasirinkusi gulbino gyvenimą, nes nepanorėjusi gimti iš moters. Jis matęs, kaip Tamiro siela pasirinkusi lakštingalos gyvenimą;...
Gyvenimas iš tiesų įdomesnis už mirtį. Jis – kintantis ir dinamiškas – atneša vis naujų patirčių. Štai jau dešimt metų, kai buvęs mano vyras „išėjo laimės ieškoti“. Todėl lyg niekur nieko galiu sau sėdėti...
„Pasaulis yra mano vaizdinys“ – štai tiesa, kuri galioja kiekvienai gyvai ir pažįstančiai būtybei, nors tik žmogus gali ją perkelti į reflektuojančąią, abstrahuojančią sąmonę; ir jei jis tai daro iš tikrųjų, tada jam užsimezga...
Humanistinis sprendimas apie etines vertybes yra to paties loginio pobūdžio kaip ir kiekvienas racionalus sprendimas. Darydamas vertybinį sprendimą, žmogus vertina faktus ir nesijaučia nei panašus į Dievą, nei pranašesnis, nei turįs teisę pasmerkti ir...
Pagrindinė krikščionybės mintis yra labai paprasta: žmogus nėra Dievas ir negali būti Dievas, nors savuoju antgamtiškumu jis yra Dievo paveikslas, ir iš visų gyvų būtybių tik jis vienas gali atsiverti Dievui kaip absoliučiai transcendencijai....
Kad ir ką tvirtintų psichopatologija apie žmogų, ji niekada neatstos filosofinės jo pažiūrų patikros ir neišvaduos iš būtinybės atlikti tokią patikrą. Bet kokią pasaulėžiūrą sukūrusio žmogaus psichinė sveikata ar liga negali nei patvirtinti, nei...
Mėgdžiojimą, G. Simmel, apibūdina kaip raidos pakopą. Kai noras imtis tikslingos asmeninės veiklos jau gyvas, tačiau gebėjimo įgyti jai dar stinga. Mėgdžiodamas žmogus įsijungia į visuotinybę. Tačiau, kur išliekančiuose dalykuose ieškoma pokyčių, individualaus skirtingumo,...
Klausimas: kas yra filosofija? Į jį būtų nesunku atsakyti, jeigu filosofija būtų koks nors mūsų kasdieniame gyvenime randamas dalykas, kuriuo mes naudojamės ir kurį suvartojame. Tačiau taip nėra. Žodis „filosofija“ visų pirma yra nuoroda...
Klausimas: kas yra filosofija? Į jį būtų nesunku atsakyti, jeigu filosofija būtų koks nors mūsų kasdieniame gyvenime randamas dalykas, kuriuo mes naudojamės ir kurį suvartojame. Tačiau taip nėra. Žodis „filosofija“ visų pirma yra nuoroda...
Aš trokštu nurodyti jums dar prakilnesnį kelią: Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visus slėpinius ir visą...
Hermanas Hesė romane „Narcizas ir Auksaburnis“ rašo, jog gyvenimas tik tada turi prasmę, kai jis vieningas. Tačiau paprastai jis būna suskaidytas. *** Kaip vis dėlto niekingai gyvenimas vedžioja už nosies žmogų, tiesiog juokis ir...
Jeigu pyktis kuriuo nors metu tampa kliūtimi kūrybinėms idėjoms bei veiklai, vadinasi, jį reikia apmaldyti ar transformuoti. Ilgą laiką praleidus mėginant susidoroti su trauma, kokios bebūtų jos priežastys, – kieno nors žiaurumas, abejingumas, nepagarba,...
Vieną rytą sena vandeninė žiurkė iškišo galvą iš urvo. Ji turėjo blizgias lyg karoliai akis, žilus pasišiaušusius ūsus, o juos uodega buvo ilga ir tarsi iš juodos gumos padaryta. Maži ančiukai plaukiojo po tvenkinį....
Naujausi komentarai