Category: Deleuze Gilles

Garsus prancūzų filosofas Žilis Deliozas (Gilles Deleuze).

0

Skirtumų filosofo Gilles Deleuze‘o stilius

Gilles Deleuze‘as (1925-1995) – prancūzų filosofinės scenos autsaideris, visiškai abejingas mokytojo-mokinio santykiui. Vakarų šalyse (tame tarpe ir Lietuvoje) drauge su Foucault, Derrida labiausiai cituojamas šiuolaikinis prancūzų mąstytojas. Deleuze‘o logika – neimituojamumo logika, kai mintys –...

Share Button
0

XVI tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės „Nomadiški vaizdai” parodos atidarymas

Lapkričio 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaroma Lietuvos dailininkų sąjungos organizuojamos XVI-osios tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės „Nomadiški vaizdai” kuratorinė paroda (veiks iki gruodžio 31 d.)....

Share Button
1

Vilniaus knygų mugė 2016: knygų pristatymai

2016 metais vasario pabaigoje Vilniaus knygų mugėje pristatyta daug įvairių naujų leidinių. Nors filosofijai skirtų knygų leidyba nėra gausi, tačiau bent kelis kartus teko rinktis vieną iš dviejų ar net trijų tą pačią valandą...

Share Button
0

Iš vabzdžių gyvenimo

Jau ankstyvasis Pelevinas – tikras postmodernistas. Šį romaną parašė 1993 m., bet jo žaismas metaforomis išliko šiuolaikišku. Knygoje atpažinsime Deleuze’o analizuotą tapsmą gyvūnu. Pelevinas virtuozas. Jo aprašytas virsmas vabzdžiu – tai ne sapnas ir...

Share Button
0

Derrida ir Dievo katarsis

Pagal vieną senovės egiptiečių legendą, pasaulio viešpačiui nuo pat pasaulio pradžios dėl nežinomos priežasties buvo atimta akis. Jis įpareigojo Šu ir Tefnut jam ją atnešti. Šiedu taip ilgai negrįžio, kad Ra buvo priverstas į...

Share Button
0

Šizoanalizė v. s. psichoanalizė

Samuelis Beckettas ir Gilles’is Deleuze’as: kodėl išėjęs pasivaikščioti šizofrenikas yra geriau negu neurotikas gulintis ant kušetės? Molojaus kelionė dviračiu… Kaip teigia Mišelis Fucault’o savo pratarmėje amerikietiškam „Anti-Edipo“ leidimui – pokarinėje Europoje, esmiškai apie vykstančius...

Share Button
0

Nomadologija: kelionės fenomenas Deleuze’o ir Guatttari šizoanalizėje

  Šizofreniko pasivaikščiojimas yra geresnis troškimų mašinos modelis, rašo Deleuze’as ir Guattari (toliau – D&G) savo knygoje «Anti-Œdipus: Kapitalizmas ir šizofrenija», negu neurotikas paguldytas ant kušetės. Šią šiuolaikinės prancūzų filosofijos atstovų tezę pabandysiu pagrįsti šiame...

Share Button
0

Kas yra metafizika?

„Kodėl apskritai yra esinys, o ne priešingai, Niekis?“  – Heideggerio moto-klausimas. Metafizika – tai pirminė filosofija, pirmapradė patirtis, pirmasis žmogaus sąlytis su tuo, kas nėra jis pats – su daiktais, su pasauliu, su kitais...

Share Button
0

Deleuze’as ir Andrejus Tarkovskis: nuo įspausto laiko prie laiko kristalų

„Laikas nėra mūsų viduje ir visgi tai interioriškumas, kuriame mes egzistuojame ir keičiamės, ir kuriame judame.“ (H. Bergsonas) Keldami klausimą apie laiką, susiduriame su viena iš seniausių ir mįslingiausių filosofinių problemų. Jau viduramžių mąstytojas...

Share Button
0

Andrejus Tarkovskis ir Deleuze’o kristalai

Modernus meninis kinas, apie kurį kalba Deleuze’as, atsisako vaizdo-judesio schemos ir „filmuoja“ mąstymą. Žvelgiant į Andrėjaus Tarkovskio kino juostą „Soliaris“ (1972) galima pagalvoti, jog prieš mane ne atskiro subjekto mintis atvaizduojantis kino montažas, bet kolektyvinės sąmonės,...

Share Button
0

Santara-Šviesa: kinas ir tikrovė

2014 birželio 22 d., sekmadienis, trečia diena. Vaizdo įrašas iš šių metų „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo. Jūratės Baranovos moderuojama sesija „Kinas ir tikrovė“, skirta apmąstyti tai, kur yra riba ir koks santykis tarp išmonės ir realybės...

Share Button
0

Kūnas be organų ir Medūzos Gorgonės sugrįžimas

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, populiari Deleuze‘o ir Guattari kūno be organų metafora, teorija ir mitas vienu metu. Kūno be organų redukcionizmas iki molekulinių transformacijų leidžia jį lyginti su medūzų molekuliniais virsmais bei didžiuoju...

Share Button
0

Kodėl Artaud negalėjo išversti Alisos stebuklų šalyje?

Nieko nėra labiau pažeidžiamo nei paviršius. Beprotis gali sukurti didų poetinį kūrinį, tačiau tai dar nereikš vaiko, poeto ir bepročio triados. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai ta pati stichija ar kaimynystė. Tačiau...

Share Button
0

Mikelandželo Antonioni ir Roberto Rosselini kino kūryba

Italų kino režisieriaus Mikelandželo Antonioni filmas „Meilės kronika“ (Cronaca di un amore, 1950 m.) pasakoja dramatišką istoriją apie dvidešimt septynerių metų gražią, žavingą, protingą, tačiau neramią ir lengvabūdę moterį –Paolą, ištekėjusią už milijardieriaus Enriko...

Share Button
0

Rizomos konceptas Kafkos fenomene

Pradėjus rašyti apie Kafkos fenomeną, prisiminiau, kai mokykloje literatūros mokytoja mums skaitė ištrauką iš Kafkos „„Metamorfozės““.   Skaitė taip vaizdžiai, kad apėmė nepaaiškinamas baugulis, tarsi žiūrint siurealistinį siaubo filmą. Rodos prieš akis regėjau, kaip Gregoras Zamza palaipsniui...

Share Button
0

Vaizduotė: tapatybės naikinimo ir terapijos funkcija

„Filosofija ir kino menas kažką sako apie pasaulį: tik skirtingomis ištarų formomis. Tokiu būdu kino menas ir filosofija susitinka gyvajame minties tapsme“, pastebi filosofė Jūratė Rubavičienė savo straipsnyje „Kinas ir filosofinė edukacija: contra ir...

Share Button
0

Deleuze’o interpretacija: menas, kaip afektų fabrikas

Savo knygoje „Cinema I“ Deleuz’as afektą apibrėžia kaip reakciją į laiką, erdvę, epochą, aplinką… Naujos afektų rūšys dažnai kuriamos ir atrandamos mene. Tai ką afektas išreiškia galima pavadinti veidu, veidas ir afektas sykiu vadinami...

Share Button
0

Filosofas – ne reflektuotojas, o kūrėjas

Šiuo metu mąstymo padėtis bloga todėl, kad prisidengus modernizmo pavadinimu grįžtama prie abstrakcijų, vėl gvildenama kilmės problema ir panašūs dalykai… Dėl to visos analizės, kur kalbama apie judėjimus, vektorius, tampa neįmanomos. Tai nusilpimo, reakvijos...

Share Button
Gilles‘is Deleuze‘as: filosofija kaip sąvokų kūryba 1

Gilles‘is Deleuze‘as: filosofija kaip sąvokų kūryba

Deleuze‘as – filosofo kaip kūrėjo laikysenos praktinis įkūnijimas. Filosofija, literatūra, mokslas. Deleuze‘o knygose apie Nietzsche‘ę ir Kantą randamas dėmesys literatūrai. Deleuze‘as sako „Psichiatras – tai ne tik gydytojas, bet ir mokslininkas. Tačiau terapinių galių...

Share Button