Teisingumas

Megzi tarė: „Aš mėgstu žuvį, bet mėgstu ir meškos letenas. Negalėdamas turėti ir viena, ir kita, vietoj žuvies renkuosi meškos letenas. [Lygiai taip pat] aš mėgstu gyvenimą, bet mėgstu ir teisingumą (yi). Negalėdamas puoselėti ir viena, ir kita, vietoj gyvenimo renkuosi teisingumą. Aš tikrai mėgstu gyvenimą, bet yra dar kai kas už jį vertingesnio, todėl ir nesistengiu kaip įmanydamas į jį kabintis. Tikrai nekenčiu mirties, tačiau yra kai kas už ją nekenčiamesnio, todėl kartais ir nesistengiu vengti pavojų. Jei gyvenimas žmogui pats brangiausias, kodėl jis nesistengia visaip jo saugoti? Jei mirtis žmogui pati negeidžiamiausia, kodėl jis nesistengia visaip nuo jos išsisukti? Kartais žmogus gali vienaip ar kitaip gyvenimą išsaugoti, tačiau jis to nesiima; būna, kai jis vienaip ar kitaip gali pavojaus išvengti, bet to nedaro. Vadinasi, yra dalykų, žmogui vertingesnių už gyvenimą, ir yra dalykų, žmogui atgrasesnių už mirtį. Taip mano ne vien patys talentingiausieji ir dorybingiausieji. Šitaip būdinga visiems žmonėms; o tokie žmonės nesiskiria su tuo, kas jiems savastinga. Antai stovi nedidelė kraitelė ryžių ir lėkštė sriubos. [sakytume, kad] jų skalsa palaiko gyvybę, o stoka veda į mirtį. Bet jeigu šis [maistas] bus siūlomas įžeidžiamai, net ir valkata juo nesusivilios, o jeigu [prieš siūlydamas] paminsi jį po kojomis, net ir elgeta nestabtelės jo paimti. Ir vis dėlto žmogus mielai paima dešimt tūkstančių zhongų, nė kiek negalvodamas apie padorumą ar teisingumą. Kuo gali dešimt tūkstančių zhongų jį praturtinti? Argi jis ima juos ne dėl to, kad galėtų įsigyti nuostabius rūmus, kad galėtų naudotis žmonų ir sugulovių paslaugomis ar kad galėtų padėti vargšams ir ieškantiems bičiulystės? Pirmuoju atveju siūloma dovana nebuvo priimta, nors būtų galėjusi išgelbėti nuo mirties, o antruoju – pinigai imami tam, kad būtų įsigyti gražūs rūmai. Dovana, kuri būtų padėjusi išvengti mirties, nėra priimama, bet imami pinigai, kurie suteiktų galimybę turėti žmonų bei sugulovių. Dovanos, kuri būtų išgelbėjusi nuo mirties, [žmogus] nepriėmė, bet paėmė pinigus, idant padėtų vargšams bei ieškantiems jo paramos. Kaip šitai apibūdinti? Šiuo atveju tai vadinama „prigimtosios širdies savasties praradimu“.
(Yi – viena svarbiausių kinų filosofijos, pirmiausia konfucianistinės etikos, sąvokų (šalia ren – žmoniškumo, li – ritualo, zhi – išmintingumo). Jos prasmė labai plati ir įvairiai nusakoma. Dažnai verčiama kaip pareiga – teisingumas, reikšdama ne tiek paprasčiausią paklusimą nustatytiems juridiniams reikalavimams, kiek vidinį įsipareigojimą laikytis teisingų žmonių santykių (tikriau, santykių tarp 5 konfucianizmo įvardytų visuomeninių grandžių: tėvo ir sūnaus, jaunesnio ir vyresnio brolio, vyro ir žmonos, valdovo ir pavaldinio, draugų). Konfucijus laikė yi viena svarbiausių kilnaus vyro (junzi) bruožų ar požymių, o Mengzi, akcentuodamas įgimtą visų žmonių gerumą (shan) ir meilės žmonėms, žmoniškumo (ren) universalumą, šią sąvoką „sudemokratino“, laikydamas yi ne vien junzi, bet kiekvieno žmogaus įgimta savybe.)
[Gao Zi, Id. Religijų istorijos antologija, III dalis. Konfucianizmas. Daoizmas. Šintoizmas. Vilnius: Vaga. 2002. P. 63, 64]