Savotiškas nesusipratimas
Kai girdime ką nors šnekant, dažnai užtenka išgirsti ne taip tariant kokį nors vieną priebalsį (pavyzdžiui, r), ir mums kyla abejonė, ar dori to žmogaus jausmai: mes prie tokio tarimo nesame pripratę, todėl mums tas garsas atrodo „dirbtinis“, tyčia taip tariamas. Tai didžiausia nesusipratimų sritis. Tą patį galima pasakyti, pavyzdžiui, apie rašytojo stilių, kai jo rašymo maniera ne tokia kaip visų. Savo „natūralumą“ jis tik pats suvokia kaip tokį, ir kaip tik dėl to, ką pats jaučia esant „dirbtina“, – mat tokiu būdu pasidavė madai ir vadinamajam „geram skoniui“, – jis galbūt patinka skaitytojams ir įgyja jų pasitikėjimą.
[Nietzsche F. Ryto žara. Vilnius: Alma litera. 2005. P.194]
Naujausi komentarai