Grožis ir bjaurumas

Vieną kartą gyveno šviesiaplaukė mergelė, tokia dailutė, tokia meilutė. Ji sėdėjo ir žiūrėjo į tvenkinį, ir staiga ten pamatė auksinę žuvelę. Mergelė pasilenkė prie vandens ir ją sugavo! O auksinė žuvelė jai sako: „Paleisk mane, ir jeigu sugalvosi tris norus, aš juos išpildysiu.“ Taigi mergelė paleido žuvelę atgal į vandenį.

„Koks bus pirmasis tavo noras?“ – paklausė auksinė žuvelė. Mergelė jai ir sako: „Pirmasis mano noras – turėti ilgas ilgas rankas, kad kone siektų žemę.“ „Jokių problemų“, – atsakė žuvelė. Ir bematant mergelei išaugo ilgos ilgos rankos, kone siekiančios žemę. „Koks bus antrasis tavo noras?“ – pasiteiravo žuvelė. „Antrasis mano noras, atsakė mergelė, – turėti tokią didelę nosį, kad pūpsotų man kone iki krūtinės.“ Auksinė žuvelė atsakė: „Vieni juokai“, ir išpildė jos norą.

„Koks bus trečiasis tavo noras?“ – paklausė auksinė žuvelė. „Noriu didelių ausų, kaip dramblio, kad dengtų man pusę veido“, – atsakė mergelė. Žuvelė tarė: „Presto!“, ir še tau kad nori – gražioji mergelė bežiūrint pavirto į siaubūnę ilgomis rankomis, milžiniška nosimi ir plėvesuojančiomis ausimis.

„Žinau, tai ne mano reikalas, – prieš nuplaukdama tarė žuvelė, – bet gal paaiškinsi, kodėl panūdai šitaip atrodyti?“ Mergelė jai atkirto: „Grožis laikinas. Bjaurumas amžinas.“

Abramovič M. Eiti kiaurai sienas. Iš anglų k. vertė E. Ferdmanaitė. Vilnius: Kitos knygos. 2018. P. 87

Marinos Abramović knygos „Eiti kiaurai sienas“ pristatymas

Su performanso menu supažindins Vilniaus licėjaus muzikos ir meno pažinimo mokytojas Ričardas Jankauskas

Renginys yra „Paviljono“ knygų savaitgalio dalis

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code