10 Harario įžvalgų iš XXI amžiui skirtų pamokų

10 Harario įžvalgų iš XXI amžiui skirtų pamokų arba, kaip rašytojas sako: „Gebėjimas orientuotis yra kaip raumuo – nenaudodami jį prarandame.“

  1. „… dirbtinio intelekto įsigalėjimas gali nubraukti daugumos žmonių ekonominę vertę ir politinę galią. Be to, dėl biotechnologijų laimėjimų ekonominė nelygybė gali virsti biologine nelygybe. Pagaliau nepaprastai turtingi žmonės gaus progą išties prasmingai panaudoti savo milžiniškus turtus. Iki šiol jie iš esmės galėjo pirkti tik statuso simbolius, tačiau įmanoma, kad netrukus už pinigus bus galima nusipirkti patį gyvenimą. Jeigu nauji gydymo metodai, kuriais įmanoma pratęsti gyvenimą ir padidinti fizines bei pažintines galimybes, pasirodys brangūs, žmonija gali skilti į biologines kastas.“ (89 pusl.)
  2. „Ar bent nutuokiate, kiek filmų, romanų ir poemų suvartojote per savo gyvenimo metus ir kaip šie žmogaus produktai išdrožinėjo ir išraižė jūsų idėją apie meilę? Romantinės komedijos meilei yra tas pat, kaip pornografija – seksui, o Rembo – karui. O jeigu manote, kad galite spustelėti kokį mygtuką ir visus Holivudo pėdsakus iš savo pasąmonės ir limbinės sistemos ištrinti, tiesiog apgaudinėjate save.“ (263 pusl.)
  3. „Kabant apie žmogaus proto slėpinius meditaciją reikėtų laikyti ne panacėja, o papildomu vertingu įrankiu mokslininko įrankinėje.“ (324 pusl.)
  4. „Tačiau XXI amžiuje tiek žemę, tiek mašinas užgoš ir vertingiausiu dalyku taps duomenys, o politika bus pastangos valdyti duomenų srautą. Jeigu duomenys suplauks į siaurą rankų ratą, žmonija skils į skirtingas rūšis. Varžybos dėl duomenų jau prasidėjo ir jose pirmauja tokie duomenų magnatai kaip „Google“, „Facebook“, „Baidu“ ir „Tencent“. Iki šiol dauguma milžinų laikėsi „dėmesio pirklių“ verslo modelio. Jie pritraukia mūsų dėmesį teikdami mums nemokamą informaciją, paslaugas ir pramogas, o tada perparduoda mūsų dėmesį reklamuotojams. Tačiau tikėtina, kad duomenų milžinai siekia daug daugiau nei tiesiog prekiauti mūsų dėmesiu. Tikrasis jų verslas – anaiptol ne reklamos pardavimas. Pritraukdami mūsų dėmesį jie renka apie mus milžiniškus kiekius duomenų, o šie yra daug vertingesni už bet kokias įplaukas parduodant reklamas. Esame ne jų klientai – esame šių milžinų gaminiai.“ (91, 92 pusl.)
  1. „Nors nacionalizmui nestinga gerų idėjų, kaip valdyti konkrečią valstybę, deja įgyvendinimo plano, kuris leistų valdyti visą pasaulį, jis neturi. Kai kurie nacionalistai viliasi, kad pasaulis taps sienų apsitvėrusių, bet draugiškų tvirtovių tinklu. Kiekviena nacionalinė tvirtovė saugos savo unikalią tapatybę ir interesus, bet tai nesutrukdys visoms tvirtovėms taikiai bendradarbiauti ir prekiauti. Nebus nei imigracijos, nei multikultūrizmo, nei pasaulinio elito – nebus ir pasaulinio karo. Tokios vizijos bėda yra ta, kad sienomis apsitvėrusios tvirtovės retai būna draugiškos. Visi praeities bandymai padalyti pasaulį į aiškiai apibrėžtas valstybes baigdavosi karais. Be kokių nors universalių vertybių ir pasaulinių organizacijų konkuruojančios valstybės nesugeba sutarti dėl jokių bendrų taisyklių.“ (128 pusl.)
  2. „Jau įsitikinome, kad įsigalėjus dirbtiniam intelektui dauguma žmonių gali būti išstumti iš darbo rinkos – tarp išstumtųjų, kaip jau minėjome, gali patekti ir vairuotojai bei kelių policininkai (ką gi veiks pastarieji, jeigu neklaužadas žmones pakeis klusnūs algoritmai?). Tačiau gali atsirasti naujų nišų filosofams, nes jų įgūdžiai, iki šiol neturėję didelės vertės rinkoje, staiga sulauks didžiulės paklausos. Taigi jeigu norite mokytis to, kas ateityje jums užtikrins gerą darbą, galimas daiktas, filosofija – ne toks jau blogas pasirinkimas.“ (75 pusl.)
  3. „Jeigu išties norite suprasti save, nesitapatinkite nei su „Facebook“ paskyra, nei su vidiniu pasakojimu apie save. Verčiau nenutrūkstamai stebėkite savo kūną ir protą. Matysite, kaip be jokios svarios priežasties ir jūsų įsikišimo atsiranda ir pradingsta mintys, emocijos ir troškimai – visa tai panašu į skirtingų krypčių vėjus, taršančius jūsų plaukus. Jūs – tai ne vėjas, taip pat ir ne minčių, emocijų bei troškimų kratinys, ir tuo labiau ne iškarpyta istorija, kurią po laiko apie tai pasakojate. Žmonės klausia: „Kas aš esu?“, ir tikisi išgirsti pasakojimą. Tačiau pirmas dalykas, kurį turite įsisąmoninti apie save, – jūs nesate pasakojimas.“ (313 pusl.)
  4. „Lemtingas išbandymas „Facebook“ ateis tuomet, kai koks nors inžinierius išras naują įrankį, skatinsiantį žmones mažiau laiko praleisti prisijungus prie interneto ir daugiau jo skirti prasmingai veiklai su fiziniais draugais. Priims „Facebook“ tokį įrankį ar jį nuslėps? Ar išdrįs atlikti tikrą tikėjimo šuolį ir iškels socialinius reikalus aukščiau finansinių? Jeigu taip pasielgs – ir sugebės išvengti bankroto, – išties įvyks šis tas reikšminga.“ (105 pusl.)
  5. „Kad ir kokią išvadą prieitų demokratinis mechanizmas, reiktų atminti du pagrindinius dalykus. Pirma, valdžia darytų klaidą plačiai atverdama duris imigracijai, jei tam prieštarauja vietiniai gyventojai. Imigracija yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, ir tikintis sėkmingai integruoti imigrantus būtinas vietinių gyventojų palaikymas ir bendradarbiavimas. Ši taisyklė turi tik vieną išimtį: šalys privalo atverti sienas pabėgėliams, bėgantiems nuo mirties iš kaimyninių šalių, net jeigu vietiniai gyventojai tuo nesidžiaugia. Antra, nors piliečiai turi teisę pasipriešinti imigracijai, jiems svarbu įsisąmoninti, kad vis viena neišvengs įsipareigojimų svetimšaliams. Gyvename globaliame pasaulyje ir, norime to ar ne, mūsų gyvenimas yra susipinęs su gyvenimu žmonių kitoje Žemės rutulio pusėje. Jie augina mums maistą, siuva mums drabužius, galbūt žūsta karuose, kilusiuose dėl kainos, kurią mokame už naftą, galbūt kenčia dėl aplaidžių mūsų aplinkosaugos įstatymų. Nevalia kratytis etinės atsakomybės prieš žmones vien todėl, kad jie gyvena toli.“ (168 pusl.)
  1. „Užtenka atsiminti, kad vos per porą dešimtmečių milijardai žmonių visiškai priprato „Google“ paieškos algoritmui pavesti vieną svarbiausių užduočių: surasti jiems aktualią ir patikimą informaciją. Mes liovėmės ieškoti informacijos. Dabar tiesiog „gugliname“. Mums vis labiau pasikliaujant „Google“ atsakymais, mūsų gebėjimas patiems susirasti reikiamos informacijos menksta. Jau šiandien „tiesa“ yra „Google“ paieškos algoritmo pirmiausia mums siūlomi rezultatai.“ (68 pusl.)

Ištraukos iš Y. N. Harari. 21 pamoka XXI amžiui. Vertė T. Juras. Kitos Knygos. 2019

Susiję straipsniai: Y. N. Harari: kokia mūsų rūšies ateitis?

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code