Medijų filosofija – praktinis mokslas

„Žmonės taip apsėsti manijos kuo daugiau uždirbti, tiek daug laiko praleidžia darbe, kad dažnai net neturi laiko išradingai, su fantazija pinigų išleisti“, – mano filosofas Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentas. Pasak jo, fantazija būtina kiekvienam – ir odontologui, ir inžinieriui, ir verslininkui, ir paslaugų sferoje dirbančiajam – jeigu siekiama ne tik egzistuoti, bet ir progresuoti, kurti inovacijas.

Nerijus Cepulis_04

Nerijus Čepulis

Vien gryno amato, t. y. išmanyti technologijas ar vadybos teorijas, tam, kad taptum sėkmingas savo srities specialistas, N. Čepulio nuomone, nepakanka. Darbdavių labai vertinami vadinamieji „minkštieji“ socialinių ir humanitarinių mokslų srities gebėjimai – socialiniai įgūdžiai, gebėjimas dėstyti mintis, generuoti idėjas, kūrybingumas – neretai yra lemiamas įsidarbinimo kriterijus.

Kita vertus, vadinamieji „minkštieji“ mokslai taip pat neišvengia sąsajų su technologijomis. KTU filosofo teigimu, skirtingai nuo visuomenėje paplitusios nuomonė, filosofija yra praktinis mokslas.

„KTU studijų programoje Medijų filosofija dėstome praktinius kursus, kuriuose studentai ir susipažįsta, ir praktikuojasi kultūros projektų ir TV vadybos, fotografijos, animacijos veiklos srityse“, – pasakoja N. Čepulis.

Filosofija XXI-ajame amžiuje

Pasak KTU SHMMF Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjo N. Čepulio, industrinei visuomenei būdingas susiskaldymas tarp įvairių sričių specialistų yra atgyvena. XX a. pabaigoje, sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, ėmė stiprėti tendencija sietis, jungtis ir kurti bendrą, visuotinį informacijos ir komunikacijos tinklą.

„Atviroje visuomenėje viskas ir vis glaudžiau siejasi tarpusavyje. Atsiranda tarpininkaujančių veiklos sričių, kurios ima prilygti ir net nustelbti gamybos sferą. Atsiranda vadinamoji medijavimo veikla. Pavyzdžiui, kino pramonėje, žiniasklaidoje kartu dirba technikai, menininkai, elektrikai, psichologai, vadybininkai, filosofai ir kitų sričių specialistai“, – sako N. Čepulis.

Pasak jo, gyvename informacinių technologijų prisodrintoje kultūrinėje terpėje. Siekiame palengvinti savo gyvenimą – kompiuteris, internetas, socialiniai tinklai – medijos, be kurių šiandien neįsivaizduojame bendravimo. Tačiau, filosofo teigimu, svarbu suvokti, kad įrankiai ir mus supanti meidiasfera, savo ruožtu, keičia mus pačius.

Medijų filosofija siūlo būti šių dienų visuomenės, kultūros ir verslo pokyčių priekyje. Tam reikalingas naujųjų medijų raštingumas. Skaitymas ir racionalus mąstymas – vis dar lieka pagrindinis šių dienų stratego ir lyderio įrankis.

Skaitymas išgelbės pasaulį?

„Būtina susiorientuoti pasikeitusioje kultūrinėje terpėje, nes padariniai gali būti žalingi ir net pragaištingi. Savalaikė diagnozė padeda išgydyti ligą ar net jos išvengti“, – įsitikinęs N. Čepulis.

Jo teigimu, viena iš humanitaro, medijų filosofo misijų šiandien – kalbėti apie skaitymo prasmę. Neraštingas žmogus rizikuoja tapti nuolatine manipuliacijos ir šių dienų vergovės auka.

„Esu tikras, kad skaitymo nunykimas yra gyvenimo tempo greitėjimo šalutinis efektas. Skaitant svarbus ne tik informacijos įsisavinimas, bet ir pats procesas, kuriame dalyvauja kūnas, akys, smegenys ir tekstas“, – sako KTU Medijų filosofijos studijų programos vadovas.

Pasak N. Čepulio, skaityti nustojęs žmogus praranda savarankiškumą – medijų filosofai kone vienbalsiai pripažįsta, kad praradus sugebėjimą analitiškai suprasti parašytą tekstą, nunyksta arba taip ir nesusiformuoja racionali, nuosekli ir istorinė mąstysena. Jo nuomone, dėl to Vakarų pasaulį netrukus gali ištikti lyderių krizė.

„Humanitariniai mokslai teikia gebėjimą mąstyti racionaliai. Pavyzdžiui, I. Kanto „Grynojo proto kritika“ yra puiki galvos smegenų mankšta. Mankštos nauda akivaizdi – imunitetas ir jėgos augimas“, – teigia N. Čepulis.

Universalus išsilavinimas

„Iš profesionalo šiandien reikalaujama ir gylio (siaura, gerai išlavinta specializacija), ir platumo (lankstus gebėjimas persikvalifikuoti). Be abejo, tai – labai didelis iššūkis ir, kartu, paskata kurti kuo daugiau tarpdisciplininių mokslininkų grupių, ir kelias mokslo sritis apimančių studijų programų“, – įsitikinęs N. Čepulis.

Jis primena, kad lotynų kalbos būdvardis „universus“ reiškia „visas, visuminis, visuotinis“, o jo reikšmė – labiau dinaminė, nei statiška. T. y. – tapimas vientisu, kitaip tariant, jungimasis ir sąsajų kūrimas. Tai Universiteto misija.

Filosofas teigia, kad mūsų laikmetyje, kai veiklos vis labiau tarpusavyje siejasi ir maišosi, kai persikvalifikavimo situacija yra kasdieninė, o mokymasis visą gyvenimą – norma, pirmojo universitetinio išsilavinimo svarbiausias tikslas yra išmokti kritiškai atsirinkti informaciją ir ją suprasti.

„Žiniasklaida (spauda, radijas, televizija, internetas), kultūros ir meno vadyba, reklama, menotyra – tai sritys, kuriose puikiai pritaikomas medijų filosofo išsilavinimas. Kita vertus, kultūros filosofijos bakalauras – puikus startas po to rinktis labiau specializuotas magistro studijas“, – mano N. Čepulis.

Pasak jo, supratimas neįmanomas be mokėjimo skaityti, o stipri komunikacija – be gebėjimo raiškiai šnekėti, todėl filosofai šiandien pasauliui reikalingi labiau nei bet kada.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code