Egzistencinė laisvės samprata

tarp

Egzistencinė laisvės samprata išsiskleidžia tarp tik ką aptartų kasdieniniame gyvenime atsirandančių laisvės sampratų ir filosofinės bei metafizinės laisvės sampratos. Egzistencinė laisvės samprata, kylanti iš unikalios žmogaus padėties esinijoje suvokimo, žmogaus laisvę paprasčiausiai konstatuoja kaip prigimtinę duotį, žmogui būdingą dėl to, kad jis yra ypatingas esinys, esmingai skirtingas nuo kitų šios žemės esinių. Ši samprata yra tautologinė, nes kaip tik laisvė ir laikoma išskirtine ir išsiskiriančia žmogaus „savybe“: žmogus yra išskirtinė būtybė todėl, kad jis yra laisvas, o laisvas jis yra todėl, kad yra išskirtinis esinys. Egzistencinę laisvės sampratą raiškiausiai nusakė J. P. Sartre‘as tardamas, jog žmogus pasmerktas laisvei vien todėl, kad jis negali nesirinkti ir nebūti atsakingasuž savo mintis bei veiksmus. Netgi nesirinkdamas jis renkasi nesirinkimą, vadinasi, yra atsakingas už tai, kad atsisako atsakomybės. Laisvė tiesiog tapatinama su atsakomybe. Egzistencinėje laisvės kaip atsakomybės sampratoje glūdi esminga mintis, mus priartinanti prie autentiško laisvės supratimo. ją galima suformuluoti taip: laisvė visada ir visur yra žmogaus atsakymas tam, kas nėra jis pats. Ir iš tikrųjų žmogus yra vienintelė būtybė, at-sakanti būčiai-anapus-ego ir todėl už tą būtį atsakinga. Tačiau egzistencinė laisvės samprata, kaip ir politinė, susiaurina laisvės horizontą, at-sakomybę redukuodama į žmogaus santykį su kitu žmogumi ir žmogaus pasauliu. Nors egzistencinėje laisvės sampratoje laisvė suprantama kaip žmogaus atsakomybė už būtį-anapus-ego, tačiau toji būtis interpretuojama tik kaip kitas ego, o ne kaip būtis-anapus-žmogaus, vadinasi, ne kaip transcendencija, apimanti daiktiškuosius esinius kaip galimus transcendencijos fenomenus.

[Šliogeris, A. Transcendencijos tyla. Vilnius: Margi raštai. 2011. P. 372, 373]

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code