Apie suklupusius siekiant užsibrėžto tikslo

Peržiūrėk, kuriuos tikslų, užsibrėžtų pradžioje, jau pasiekei, kurių – ne, ir kaip juos pasiekei: kurių siekimą džiugu atsiminti, o kurių – nemalonu, ir, jeigu galima, dar kartą imkis tų, kurių siekdamas suklupai.

Juk nevalia atsitraukti žmonėms, kurie kovoja šią didžiulę kovą, nors ir gautų smūgių.

Juk ši kova – ne atletų imtinės ir ne daugiakovė, kur ir laimėjęs, ir pralaimėjęs gali būti labai vertinamas, tačiau abu gali būti ir mažai tevertinami: dievaži, abiem atvejais čia galima būti ir laimingu žmogumi, ir nelaimėliu. O šioji kova – už pačią laimę.

Tai ką? Čionai, net jeigu jau būsime kartą atsitraukę, niekas mums nekliudo vėl kovoti, nereikia laukti, kol praeis ketveri metai ir bus kitos olimpinės žaidynės: vos tik atsigausi, susitvardysi ir vėl būsi pilnas troškimo kovoti, galima tučtuojau iš naujo pradėti kovą. Jeigu ir vėl atsitrauksi, bus galima susikaupti dar kartą. Ir kai pagaliau nugalėsi, būsi lyg ir nė karto neatsitraukęs.

[Epiktetas. Pokalbiai. Vilnius: Pradai. 2001. P. 185, 186]