Širdies genijus

molbertas

 

/ištrauka/

Kad susidarytų vaizdas apie mane kaip psichologą, pateiksiu įdomų psichologinį fragmentą iš „Anapus gėrio ir blogio“ – beje, draudžiu bet kokias spėliones, ką šioje vietoje aprašau.

„Širdies genijus, būdingas tam didžiajam Slėpiningajam, Dievui-gundytojui ir apsigimusiam sąžinių suvedžiotojui, kurio balsas sugeba pasiekti kiekvienos sielos požeminį pasaulį, kuris nepasakys nė vieno žodžio, nemes nė vieno žvilgsnio be klastos ir vyliaus, kuris meistriškai sugeba atrodyti – ne tuo, kuo jis yra, o tuo, kas gali paskatinti jo sekėjus vis arčiau ir arčiau prie jo glaustis, kad sektų juo iš vidinių paskatų ir besąlygiškai; širdies genijus, kuris nuslopina visa, kas garsu ir savimyliška, ir moko klausyti, išlygina šiurkščias sielas ir duoda joms paragauti naujo troškimo – būti tylioms kaip veidrodis, atspindintis gilų dangų; širdies genijus, kuris negrabią ir per daug skubančią ranką moko imti lėčiau ir švelniau; kuris įspėja paslėptą ir užmirštą lobį, gėrio ir saldaus dvasingumo lašą po nepermatomu storu ledu ir yra stebukladario lazdelė kiekvienam aukso grūdeliui, nuo seno kalinamam dumble ir smėlyje; širdies genijus, kurį palietęs kiekvienas nueina turtingesnis, bet ne apipiltas malonėmis ir nustebintas, ne spaudžiamas padovanotų svetimų gėrybių naštos, bet turtingesnis pats savimi, naujesnis, atsiskleidęs, šilto vėjo paglostytas ir išklausytas, galbūt labiau svyruojantis, švelnesnis, trapesnis ir suskilęs, bet kupinas vilčių, kurios dar neturi vardo, kupinas naujų norų ir troškimų srauto, kupinas naujo nepasitenkinimo ir atoslūgių…“

 

[Nietzsche F. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007. P. 69-70]

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code