Individualumas

Mažai tikėtina, kad vilko akis skiria ožiuką nuo ėriuko; vilkui tai yra dvi tapačios aukos, vienodai lengvai pagaunamos, vienodai skanios suryti. Tačiau mes ožką nuo avies skiriame; bet ar skiriame vieną ožką nuo kitos ožkos, vieną avį nuo kitos avies? Daiktų ir būtybių individualumas praslysta pro mūsų akis kiekvieną kartą, kai mums nėra naudinga jį įžvelgti. Ir net tada, kai jį pastebime (kaip atskiriame vieną žmogų nuo kito), mūsų akis užčiuopia ne patį individualumą, tai yra tam tikrą visiškai originalią daiktų formų ir spalvų darną, o tik vieną ar du bruožus, kurie palengvina mūsų praktinį pažinimą.

(Bergson, H. Juokas. Vilnius: Vaga. 2014. P. 116)