Laozi

„Laozi“ (2016)
Išleido: Vaga
Puslapių: 272

„Yra tokių išmintimi ir sakralumu paženklintų knygų, kuriose sukauptos pamatinės žmogaus dvasios vertybės, nulėmusios civilizacijų raidos kelius. Tai lyg išminties vulkanai, intelektine ir dvasine energija tūkstantmečius maitinantys žmoniją. Kartų kartoms tai yra neišsenkanti įkvėpimo versmė, etinis kelrodis, padedantis susikurti gyvenimo ir kūrybos filosofiją. Tokių knygų labai nedaug. Tai – „Rigveda“, „Upanišados“, „Biblija“, „Koranas“, „Lunyu“, „Laozi (Dao De Jing)“. 1926 metais Hermannas Hesse straipsnyje „Kiniškos mintys“ rašė: „Apie kinų filosofą Laozi iš esmės niekas Vakaruose nežinojo du tūkstantmečius, o per pastaruosius penkiolika metų jis buvo išverstas į visas Europos kalbas, ir jo „Dao De Jing“ tapo madinga knyga… Senovės kinų išmintis ir kultūra pergalingai įžengė ne tik į Vakarų muziejus, bibliotekas, bet ir į mąstančios jaunuomenės širdis.“ Antanas Andrijauskas

Aukščiausias gėris yra kaip vanduo.
Vanduo moka būti naudingas viskam, kas yra Visatoje, ir niekomet nekovoja.
Jis renkasi tas vietas, kurios žmonėms atrodo niekingos, ir šitaip jis yra arčiausiai Dao.
[Tas yra geriausias, kurs] geba susirasti būstui vietą; pajėgia viduje išsaugoti akliną ramybę;
kitą moka mylėti atvira širdimi; kurio žodžiais galima pasikliauti;
kuris imasi valstybės reikalų perpratęs valdymo meną,
o užsimojęs ką nors nuveikti sukaupia visą savo išmanymą;
kuris kiekvienam žingsniui ištaiko jam skirtą metą.
Jisai gyvena be kovos, ir vien dėl to nėra jis niekam nusižengęs.

(Laozi. Vilnius: Vaga. 2016, 39 p.)

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code