KULTŪRINIS PILIETIŠKUMAS IR TAUTOS NAMAI

6104614_orig

Šio teksto tikslas dalinai atskleisti ryšį tarp pilietiškumo, sisteminių partijų politikos ir Tautos namų idėjos. Labai svarbi NVO -jų ateičiai tema, kuri vis naujai atgaivinama kultūros politikos procesų ,vykstančių kitose ES šalyse. Horizontali švietimo ir kultūros tradicija mus pasiekia iš caro okupacijos laikų. Prisimename 18-19 amžių daraktorių mokyklas. Protestantizmo atnešta savivalda taip pat yra horizontali pilietinė patirtis . Koks kultūrinis pilietiškumas būdingas šiems laikams ir per ką jis turi reikštis?

Intelektualinėje – kultūrinėje srityje demokratijos sklaida „pereinamųjų visuomenių“ valstybėse labai mažai kito. Jokių žymių pokyčių kultūros struktūriniuose sektoriuose nevyko. Tai, keičiantis formacijai užkirto kelią intelektualines – kultūrines sritis paversti rinkodaros objektu. Pasitaiko, kai atitraukus realijas nuo konteksto, veiklos pavadinamos paslaugomis, bet tai tik išryškina vidinius kultūros srities konfliktus. Kai kuria prasme nevykę pokyčiai yra gerai, bet ši situacija neleido plėstis kultūros politikai, kartu ir demokratinės- pilietinės visuomenės stiprėjimui. Nebuvo užtikrinta derama parama naujam kitokių organizacinių formų stabilumui. Ši valstybinio centralizmo diktatūra, sisteminės daugumos viešų resursų skirstymas, nuo pastatų technikos, finansų ir dabar Lietuvoje laiko ištisas pilietines sritis ir idėjas už tikrojo valstybingumo sistemos ribų.

Kai kurios ES post socialistinės šalys turi gerokai labiau ištobulintą kultūros politikos sistemą, kurią formavo ne tik biudžeto išlaikoma struktūra, bet ir šių šalių viešos institucijos neturinčios biudžetinio finansavimo. Joms labiau pavyko atsilaikyti globalizacijos spaudimui ir tiesmukiškai nepervesti socializmo centralizuotos struktūros į globalius centralizuotus dabartinių valdžių apribojimus. Šių šalių nebiudžetinių NVO institucijų poveikį, efektyvumą ir kuriamas galias matome visur- ne tik menuose, bet kūrybinių industrijų, europiniuose demokratijos sklaidos, vyresnio amžiaus asmenų mokymų, perkvalifikavimų, užimtumo, darbo vietų kūrimo ir globaliuose Eurovizijos televizijos projektuose. Pavienės nevyriausybinės organizacijos patiria sistemos spaudimą, todėl joms būtina jungtis. Kroatijos patirtis , Clubture -nevyriausybininkų asociacija yra tikrai mums vertas dėmesio projektas.

NVO asociacija tai pilietinė asociacijos principu veikianti schema, kaip kultūrinė opozicija suformuotai dar socializme , taip pat pas mus vis dar tebeveikiančiai viešų institucijų struktūrai. Ji išlieka horizontalaus pilietinio valdymo, bet turi prezidentą ir buhalterijos sistemą, tai gi veikia ir kaip įprastinė asociacinė struktūra.

Tautos namų modelis taip pat pilietinė – horizontaliosios demokratijos projekto dalis. Tai pilietinio veikimo nevyriausybinių organizacijų namai, prasmingi tik tada, jei progresyviai oponuotų toms valstybės išlaikomoms organizacijoms, kurios savo struktūras, kaip savo nuosavybę privalo finansuoti ir remti, dengti jų veiklos išlaidas, neatsižvelgiant į sėkmę ar nesėkmę. Su nevyriausybinių organizacijų dabar kuriamu fondu reikalų turi turėti būtent ši NVO nebiudžetinių organizacijų asociacija. Ji ,logiškai mąstant, vienintelė galėtų turėti Tautos namų pavadinimą.

Situacija yra tokia, kad 2014 balandį pasirašytas NVO įstatymas taip pat reiktų derinti su didesnio pilietiškumo ir demokratijos įtraukimo į valstybės valdymą modeliu. Nepriklausomas horizontalus sektorius, kurio nereikia sumenkinti iki alternatyvos, turėtų Lietuvoje turėti partnerio vietą. Dėl savo pozicijos jis yra kur kas labiau kritiškesnis įvairiems socialiniams ir pilietiniams klausimams. Būtent dėl to pilietiškumas dabar valstybinių įstaigų suvokiamas, kaip grėsmė.

Tautos namų projektas turėtų veikti šalia, kaip horizontalios patirties modelis, bet neplanuoti veiklų, kurios siūlomos iniciatyvių globalių temų dabartinių Tautos namų autorių. Panašu, kad praradę viltį kovoti dėl tikrų vertybių pastarieji bando įsirašyti į esamų struktūrų ydingą nomenklatūrinį kontekstą, taip surandant fiktyvią erdvę visuomenėje. Tikrieji Tautos namų užmojai ,apie kuriuos rašė Jonas Basanavičius, turi likti bendriems valstybinio ir nevyriausybinio sektorių partnerystės darbams ir projektams visos valstybės labui.

Neturėtume galvoti, kad nevyriausybinis sektorius yra menka ir nelabai svarbu. Būtina naujai struktūros kaitai inicijuoti pilietines ekonomines priemones. Apsijungti nevyriausybiniam sektoriui į atskirą asociaciją, nes esamos struktūros pilietininkų įvairiose tarybose, ekspertuose, net ministerijose ne atstovauja. Vienas iš pirmų žingsnių Tautos namų idėjai įgyvendinti būtų Lietuvos Kultūros Tarybos ekspertų ir finansų atskyrimas , kur objektyviai būtų vertinama perskyrą tarp visuomeninio ir pilietinio sektorių. Jos tikslai ir uždaviniai kritikuotini valstybingumo tikslų ir uždavinių neįvertinimo prasme. Reiktų kurti atskirą Meno rėmimo fondą ir tt. Visą šią struktūrą derėtų aptarti atskirai, nesinori nukrypti nuo pilietiškumo temos.

Kultūros pastatų iki šiol Lietuvoje mažai statoma, o pilietinis sektorius ar tai būtų plačiai kultūrinis, ar meninis, gamybinis – kultūrinis ar kultūrinis- politinis, naujų objektų statybų iš esmės neturėjo. Kad visuomenė galėtų Tautos namus pastatyti, būtinos nevyriausybinių -nebiudžetinių organizacijų asociacija- os, veikiančios nacionaliniu lygmeniu ir jų aktyvi veikla . Ši asociacija- (os) būtų pilietinių organizacijų ašis, kuri sugebėtų imtis šio ir kitų vertų projektų, kai tuo tarpu įvairūs smulkesni nevyriausybiniai dariniai, kokie su valstybės pagalba atsiranda kitose šalyse, galėtų būti nebiudžetinės NVO atskiros organizacijos ir valstybės atskirų susitarimų įteisintas reikalas. Būtų gerai, kad tai atsispindėtų NVO įstatyme.

Alfridas Pajuodis ,VšĮ Skulptūros centras.
(Šis tekstas ne oficialios NVO  politikos programos dalis )

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code