Kodėl žmogus bando pakeisti savo kūną?
Žmogaus kūnas – tai ne tik mūsų sąmonės biologinis apvalkalas. Jis turi socialines-kultūrines prasmes ir atlieka tam tikras kultūrines funkcijas. Būtent su tuo ir susijęs žmogaus noras pakeisti save. Santykis su savo kūnu, jo vertinimas („gražus“, „suglebęs“, „netinkamas“ ir pan.), būdai panaudoti jį norimų tikslų įgyvendinimui, susiję su socialiniais procesais ir kultūrinėmis tendencijomis.
Taigi, žmogus nori pakeisti savo kūną:
- Kad nebūtų panašus į gyvūną
Kiekvienam bent kartą gyvenime teko susidurti su savęs palyginimu sąsajoje su gyvūnu: „kojos kaip pas dramblį“, „veidas kaip pas kiaulę“, „gudrus kaip lapė“ ir t. t. Šiuolaikinis mokslas, įtvirtindamas evoliucinį Homo sapiens ryšį su gyvūnais, nesugebėjo įveikti senos skirtumų tradicijos tarp žmogaus ir gyvūno (net supriešino). Dar Darvinas aprašinėjo gentis, kurios dažė dantis, kad nebūtų panašios į šunis, tuo pačiu tikslu šalindavo sau ir iltinius dantis.
- Kad būtų panašus į savo biologinius protėvius
Biologiniai įstatymai ir dabar turi įtakos šiuolaikinei populiacijai. Iš kartos į kartą vyriškos lyties atstovų patrauklumas buvo susijęs su, pavyzdžiui, plaukuotumu, kuris bylojo aukštą testosterono lygį. Persodintas plastikos chirurgų vyrų krūtinės plaukuotumas sukuria biologinius impulsus, kurie signalizuoja gerą sveikatą ir didelį lytinį aktyvumą.
- Kad būtų panašus į aplinkinius
Žmogus nori būti tarpe panašių į save. Kūniškos modifikacijos (pirsingai, tatuiruotės, randai) nuo senovės atliko diferenciacijos paskirtį, rodė individo priklausomybę tam tikrai grupei ir, tuo pačiu metu, atsiribojimą toje pačioje grupėje nuo kitų. Užsiėmimai, keičiantys kūną, – fitneso, jogos klubai – pritraukia panašaus gyvenimo būdo entuziastus.
- Kad nebūtų panašus į aplinkinius
Žmogus nori išsiskirti tarpe kitų individualiomis savybėmis. Kūno pokytis gali reikšti žmogaus maištą, būdą palikti apie save prisiminimą, įspūdį apie metus, kupinus patirties ir emocijų (V. Vysockis: „Kairės krūtinės pusėje – Stalino profilis, // dešinėje – Marinka tiesiai prieš veidą.“). Įgimti ar traumų palikti fiziniai defektai įveikiami dėka šiuolaikinės medicinos galimybių. Jei tatuiruotė dengia randą, tai kartu su estetiniu efektu ji tampa ir simboliniu išgijimu, ištrinančiu praeities žaizdas.
- Kad įsitvirtintų
Antika šlovino gimnastiką, Viduramžiai ragino „džiovinti“ kūną vardan sielos triumfo. Kai žmogus keičia savo kūną (smarkiai plonėja, augina raumenis ar keičiasi plastikos chirurgų dėka), jis demonstruoja savo santykį su kūnu kaip su nuosavybe, rodo savo valdžią kūnui, savo gebėjimus kontruolioti kūniškumą. Kūnas, kuriam taikomi drausminiai apribojimai (pvz., daugiametės treniruotės), šaukia, kokia stipri jo šeimininko valia. O medikamentiniu būdu, plastikos chirurgo peiliu pakeistas kūnas tampa finansinio statuso demonstravimu.
- Nes galvoja apie ateitį
Noras ateityje išlikti jaunu ir gražiu sukuria poreikį atsikąsti „nemirtingumo obuolio“, kurį paslaugiai patiekia mums biomedicinos pažanga. Šiuolaikinė visuomenė, orientuota į hedonizmą kaip gyvenimo būdą, kviečia gyventi be diskomforto ir skausmo, įvairiais būdais palaikyti fizinę gerovę, neleisti natūraliems procesams pirmauti visuomenės ir individo atžvilgiu.
- Kadangi keisti kūną visada buvo madinga
Civilizacijos pažanga pakeitė tik būdus kaip siekti tikslų: XIX amžiuje „vapsvos liemenį“ užtikrino tvirtas korsetas, XXI amžiuje – šonkaulių šalinimo operacija. Globalizacija kuria pasauliniam charakteriui madingą tendenciją: šiuolaikinėje Japonijoje populiarios operacijos, po kurių, kai klientė šypsosi, skruostuose išryškėja duobutės.
- Nes nori įveikti baimę, patirti naujus pojūčius
Šiuolaikinis žmogus atsidūrė techniniame pasaulyje, kuris suteikia jam galimybę sukurti kibernetinį kūną su implantuotais jutikliais, patobulintais techniniais organų analogais. Kūno pakeitimas – tai peržengimas natūralių kūno galimybių: technologijų baimė įveikiama, bandant jas valdyti, įgaunant daugiau patirties, plečiantis už gamtinių ribų.
- Kadangi serga
Vedami troškimo pakeisti savo kūną daugybė žmonių nuklysta už normos ribų. Medicina aprašo priklausomybes nuo sunkių, o kartais ir rizikingų treniruočių, nuo plastinės chirurgijos. Dismorfofobija ir narcisizmas, deja, ne retenybė. Rūpinimasis savo kūnu virsta obsesiniu noru išstatyti savo kūną kitų parodai.
- Uždirbti ir išgarsėti
POP kultūros žvaigždės siekia išlaikyti tikėjimą savo gyvenimu kaip pasaka, veržiasi prie nepasiekiamo kūno idealo. Aktorės, modeliai, kurių profesija labai priklausoma nuo išorės, kuria kūno pokyčių madą, tuo pačiu metu tapdamos pačios aukomis. Pavykusi (arba nepavykusi) plastika tampa pretekstu žinioms. Keistuoliai stebina savo išvaizda ir taip atveria sau kelią į televizijos ekraną ar žurnalų puslapius.
Kasdienis žmogaus gyvenimas priklauso nuo jo kūno būsenos, nuo fizinio pajėgumo ir fizinių parametrų. Motyvai tobulinti kūną gali būti prieštaringi, šiuolaikinė biomedicina apginkluoja žmogų naujomis galimybėmis, tenkinančiomis jo troškimą gerinti savo kūną.
Rusų filosofė, filosofinių problemų specialistė biologijos ir medicinos srityse – Jelena Bryzgalina (Елена Брызгалина) apie norą įsitvirtinti, sekant mada, ir kitas išvaizdos keitimo priežastis
Pagal: https://postnauka.ru/faq/64938
Pirmoji nuotrauka iš Annos Melikian filmo „Žvaigždė“ („Zvezda“, 2014)
Parengė Živilė Filmanavičiūtė
Naujausi komentarai