Perelmanas prisipažino, jog gali valdyti Visatą

Grigorijus Perelmanas, įrodęs Puancare teoremą, ties kuria dešimtmečiais plūkėsi viso pasaulio mokslininkai, prisipažino, kad žino kaip valdyti Visatą ir todėl nemato prasmės „bėgti paskui milijoną“.

Perelmanas pasakojo, kad dar mokyklos laikais atstovavo SSRS matematikos olimpijadoje Budapešte. „Ruošdamiesi olimpijadai, mes mėginome spręsti uždavinius, kur viena iš būtinų sąlygų buvo gebėjimas abstrakčiai mąstyti. Toks atsitraukimas nuo matematinės logikos ir buvo pagrindinis treniruočių tikslas. Tam, jog rastumei teisingą sprendimą, tekdavo sau įsivaizduoti „pasaulio gabalėlį“. Jei kalbėtume apie sąlyginius ir nesąlyginius refleksus, tai kūdikis jau nuo gimimo pažįsta pasaulį. Jei galima treniruoti rankas ir kojas, tai kodėl gi negalima treniruoti smegenų?“ – sako Perelmanas.

Matematikas prisipažįsta, jog negali prisiminti nė vieno to meto uždavinio, kuris būtų atrodęs neišsprendžiamas „Neišsprendžiamų… Turbūt nėra. Sunkiai išsprendžiami. Taip būtų tiksliau. Atsimenate biblinę legendą apie tai, kai Kristus vaikščiojo per vandenį lyg per sausumos paviršių. Tai štai, man reikėjo apskaičiuoti, kokiu greičiu jis turėjo judėti per vandenį, kad neprasmegtų“, – pasakojo Perelmanas.

„Turėjau teisę be jokių egzaminų stoti į bet kurią aukštąją Sovietų Sąjungos švietimo įstaigą. Štai ir dvejojau, mechmatas ar konservatorija… Pasirinkau matematiką. Man dabar labai įdomu prisiminti studentiškus laikus. Mes tiek daug spėdavome tada… Pažinimo procesas įtraukdavo taip, kad nepastebėdavome kaip lekia dienos, savaitės, metų laikai…“ – pasakoja Grigorijus.

„Šiuolaikinės matematikos ypatumas yra tame, kad ji tiria dirbtinai išrastus objektus. Nėra gamtoje daugiamačių erdvių, nėra grupių, laukų ir žiedų, kurių savybes stropiai tiria matematikai. Kaip technikoje nuolat sukuriami įvairiausi įmanomi aparatai, taip ir matematikoje kuriamos jų analogijos – loginiai analitikų metodai, bet kurioje mokslo srityje. Ir bet kuri griežta matematinė teorija, vėliau ar anksčiau randa sau pritaikymą. Pavyzdžiui, daugelis matematikų ir filosofų kartų mėgino aksiomatizuoti filosofiją. To pasekoje buvo sukurta Būlio funkcijų teorija, pavadinta airių matematiko ir filosofo Džordžo Būlio garbei. Ši teorija tapo kibernetikos ir bendrosios valdymo teorijos branduoliu, kurios su kitais mokslais atvedė prie kompiuterių, šiuolaikinių jūrų, oro ir kosmoso laivų sukūrimo. Tokių pavyzdžių matematikos istorija pateikia bent kelias dešimtis“, – pabrėžė garsusis matematikas.

„Kam gi tiek metų teko plūktis, jog įrodyti Puancare hipotezę? Esmę paprastai galima būtų nusakyti taip: jeigu trimatis paviršius gali būti kažkuo panašus į sferą, tai jį galima sulenkti į sferos formą. Puancare teiginys vadinamas „Visatos formule“ dėl jos svarbos tiriant sudėtingus fizikinius pasaulio sandaros procesus, taip pat todėl, kad jis atsako į klausimą apie tai, kokia yra Visatos forma. Be to, tai turės įtakos nanotechnologijų vystymui.“ – teigė Perelmanas.

„Aš išmokau apskaičiuoti tuštumas, kartu su savo kolegomis mes tiriame socialinių ir ekonominių „tuštumų“ užpildymo mechanizmus. Tuštumos yra visur. Jas galima apskaičiuoti ir tai suteikia dideles galimybes… Žinau, kaip valdyti Visatą. Ir sakykite dabar, kam man bėgti pasiimti tą milijoną?“,- sakė matematikas.

Šaltinis:
Взгляд (2011)