Knyga „Filosofija ir Žmogiškumas“

Algis Mickūnas, Žilvinas Svigaris „Filosofija ir žmogiškumas“ (2022)
Išleido: Vilniaus universiteto leidykla
Puslapiai: 384
ISBN: 9786090707111

Knygą galimą įsigyti čia>>

Viena iš pagrindinių knygos filosofinių užduočių – atverti techniškų bei funkcinių diskursų slepiamą neišvengiamą žmogaus arche. Pamiršę žmogaus arche, šiuolaikiniai „filosofai“ neberanda paties žmogaus, jie kalba tik apie jo funkcijas arba geidulius. Žmogus atsidūrė pavojingose sankryžose tarp retorinių įvaizdžių ir pagundos gyventi vien dėl malonumo akimirkos. Žmogus pasimetė, – jis ne tik stokoja darnos, jis prarado atsakomybę sau ir savo pasauliui. Knygoje parodoma, kad žmogus neatsiejamas nuo savo aplinkos, kurią naikindamas naikina save. Taip pat knygoje keliamas ir ugdymo transformavimo klausimas, kuris padėtų grąžinti žmogui prasmingą mąstymą ir patį žmogiškumą.

Prof. Naglis Kardelis

„Filosofija ir Žmogiškumas“ – labai viltinga knyga, kūrybingo mąstymo pavyzdžiais patvirtinanti, kad ne visa mūsų laikų filosofija jau yra mirusi ar pavirtusi vien ideologija. Kokybiniu, o ne kiekybiniu mąstymu grįsta filosofija, plėtojama šios knygos autorių, sugrąžina pasitikėjimą tiek pasauliu, tiek dvasine žmogaus gyvastimi, o svarbiausia –atskleidžia autentiško žmogiškumo prielaidas, leidžiančias drąsiai atmesti tiek filosofijos, tiek ir paties žmogaus „mirties“ diagnozę: užuot redukuotas į gyvulį – karštligiškai vartojančią geismo mašiną, arba robotą, „naudojamą“ jo paties naudojamų technologinių įrankių, ateities žmogus galįs atrasti jo plastišką, bet ne amorfinę prigimtį atitinkantį atidaus ir brandaus buvimo su savimi pačiu, kitomis žmogiškomis bei nežmogiškomis būtybėmis ir visu pasauliu būdą. Šis ateities žmogus, ištikimas sau pačiam ir dvasinei savo savasčiai, o kartu savo dvasinį pavidalą nuolat plastiškai formuojantis dialogiškos filosofinės minties žaizdre, parodomas kaip tvirtai stovintis ant gimtosios žemės ir pasaulio slėpinius prakalbinantis gimtąja kalba, bet sykiu gebantis žvalgyti tolimiausius kosminius bei civilizacinius horizontus ir dosniai atviras kitiems.

Unikalus šio veikalo bruožas – abiejų autorių pajėgumas filosofinės minties judesiu mobilizuoti tai, kas kilniausia ir gražiausia ne tik klasikinės Vakarų filosofijos tradicijoje ir lietuviškojoje etninėje kultūroje, bet ir kultūrinėje neeuropinių civilizacijų patirtyje. Autoriai parodo esminį ryšį tarp filosofijos ir žmogiškumo: viena vertus, kūrybingai užklausdami žmogiškumo pagrindus artėjame prie filosofijos prigimties įžvalgos, o mąstydami apie tai, kas yra filosofija, artėjame prie gilesnio supratimo, kas yra žmogus; tačiau, kita vertus, būtent filosofija – labiau nei menai, mokslai ar technologijos – leidžia mums ir toliau tobulėti kaip žmonėms, nuolat perkeičiant dabartinį savo žmogiškumo pavidalą į prakilnesnę jo formą, o nenuilstamai mąstydami apie savąjį žmogiškumą – ar jo stoką – mes, vis drąsiau žengdami į priekį meilės išminčiai kelyje, leidžiame tobulėti ir filosofijai.

Naglis Kardelis