Dvasinės būtybės ir dvasinės jėgos

„Kažkas paklausė, ar egzistuoja dvasinės būtybės (qui shen)?
Kaip galima paaiškinti šitai keliais žodžiais? Jei ir būtų galima paaiškinti, ar patikėtumei? Tu privalai gilintis į kiekvieno daikto principą, stengdamasis vieną po kito juos suvokti, ir tada šis keblus klausimas savaime išsispręs.

Fan Chi paklaustas, kas yra išmintis, Konfucijus atsakė: «Nuoširdžiai vykdyti pareigas ir rodyti pagarbą dvasinėms būtybėms, tačiau laikytis nuo jų atokiai. Tai ir vadinama išmintimi».

Žiūrėkime tų dalykų, kurių reikia žiūrėti. Tai, ko neįmanoma sužiūrėti, palikime nuošaly. Rūpindamiesi įprastiniais gyvenimiškais reikalais, savaime suvoksime ir dvasių gyvavimo principus. Toks yra kelias į išmintį. Tą patį turėjo galvoje Konfucijus sakydamas: «Jei dar nesugebame tarnauti žmonėms, kaip galime tarnauti dvasioms?»

Klausimas apie gyvenimo ir mirties bei dvasių sklaidos dėsnius.
Klausimas: Nors žinome, kad dvasinės būtybės, kaip ir gyvenimas bei mirtis, valdomi to paties principo, nesugebame šito tiksliai suvokti.
Atsakymas: «Subtilioji gyvybinė energija [kristalizuojasi] į daiktus. [Jai išsisklaidant], dvasios atsiskyrimas tampa permaina». Tai vadinama gyvenimo ir mirties principu. Klausiantysis nesuprato. Toliau paaiškinama: «Subtilioji gyvybinė energija susitelkdama tampa žmogumi, o išsisklaidydama – dvasine būtybe».

Toliau klausiama: Ar subtilios gyvybinės energijos susitelkimo principas tinka ir kūniškumui apibūdinti?
Atsakymas: Plėtojantis Dangaus keliui, formuojasi ir veši visa aimė daiktų. [Nuosekliai galvojant], principas reiškiasi pirmiau, o gyvybinė energija – vėliau. Nors jie egzistuoja tuo pat metu, įsigilinus paaiškėja, kad pagrindinis yra principas. Jį suvokdamas, žmogus įvaldo gyvenimą. (Tačiau gyvybinė energija būna ir skaidri, ir drumzlina.) Skaidrioji jos dalis tampa žmogaus gyvybine energija (qi), o drumzlinoji – fizine jo prigimtimi. (Skaidrioji jos dalis priklauso yang (stichijai), drumzlinoji – yin). Sąmonę ir judesius lemia yang (pradas), materialų pavidalą ir kūną (kaulus ir mėsą, odą ir plaukus) lemia yin (pradas). Gyvybinė energija valdoma Dangiškosios sielos (hun), kūnas – žemiškosios sielos (po).

Gao Yu (m. 205 m.), komentuodamas «Huananzi», sakė: «Hun yra yang dvasia [gyvastis], po – yin dvasia». Kalbant apie dvasią, turima galvoje kūną reguliuojanti jėga ir gyvybinė energija. Žmogaus gimimas reiškia subtiliosios gyvybinės energijos susitelkimą į vieną [esybę]. Šios energijos jame susikaupia tik tam tikras kiekis, kuris ilgainiui išeikvojamas. (Šitai ir turi mintyje gydytojai sakydami, kad yin ir yang jau nebedaugėja arba nemažėja). Jai eikvojantis, Dangiškoji siela ir gyvastingoji energija grįžta į Dangų, o žemiškoji siela ir kūnas – žemę, tada žmogus miršta. Artėjant mirčiai, šilta gyvybinė energija atsiskiria nuo žmogaus ir pakyla. Šitai vadinama hun stiprėjimu. Apatinė kūno dalis pamažu atšąla. Šitai vadinama po silpnėjimu. Todėl, kur yra gyvybė, neišvengiamai yra ir mirtis, o kur yra pradžia, ten turi būti ir pabaiga. Susitelkia ir išsisklaido ne kas kita, o gyvybinė energija. Principas paprasčiausiai prisijungia prie gyvybinės energijos, tačiau iš karto nesusitelkia į ką nors atskira. Visa, kas lemia kiekvienos būtybės veiklos tikslumą, laikoma principu. Jis nėra vadinamas susitelkimu ir išsisklaidymu. Mirusio žmogaus gyvybinė energija išsisklaido ne iš karto. Todėl religinėse atnašavimo apeigose ir pasireiškia dvasinės įtakos bei atsako principas. Niekas nežino, ar daugelio praeities kartų protėvių gyvybinė energija [arba gyvastis] tebėra su mumis, ar ne. Kadangi atnašavimo apeigas atlieka ne kas kitas, o jų palikuonys, juos pagaliau sieja ta pati gyvybinė energija. Todėl palikuonys gali persiimti [šia jėga] ir [ją] atitikti pagal tam tikrą dėsnį. Tačiau išsisklaidžiusi gyvybinė energija nebegali vėl susitelkti.

Budistai vis dėlto sako, kad žmogus po mirties pavirsta į dvasią, o dvasinė būtybė vėl atsiverčia į žmogų. Jei taip manytume, pasaulyje visada turėtų būti tiek pat atsirandančių ir išnykstančių žmonių. Tada būtų nereikalingas joks kūrimas ir atkūrimas. Tai – aiškių aiškiausia nesąmonė.“

Versta iš: A Source Book of Chinese Philosophy. Transl. wing-tsit Chan. – Princepton, New Jersey: Princepton University Press, 1963, p. 593-646.
(Religijų istorijos antologija, III dalis. Vilnius: Vaga. 2002. p. 85-87)

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code