Ar darydamas gera, gali padaryti kitam bloga?

Gyveno kartą bandelių kepėja, o vienas iš jos pirkėjų buvo vargšas Architektas, kuris ateidavo vakarais ir prašydavo parduoti jam kepalėlį sudžiūvusios duonos. Taip tęsėsi ilgus metus. Kepėja vargšo Architekto labai gailėjo ir neiškentusi vieną vakarą pardavė jam duonos kepalėlį, paslapčia pertepusi jį sviestu.

– Jis toks skurdžius, toks sulysęs, tegu bent vieną vakarą pavalgo riebiau, – pasakė sau ir susigraudino dručkė bandelių kepėja.

Kaip ji nustebo, kai po valandos į jos kepyklą įsiveržė Architektas, visas raudonas iš pykčio:

– Tu sugadinai mano viso gyvenimo darbą! – šaukė jis. – Aš pirkdavau sudžiuvusią duoną, nes naudodavau ją vietoje trintuko – brėžiniams pataisyti. Šį vakarą aš buvau bebaigiąs brėžinį konkursui, kuris turi įvykti rytoj ryte, ir nusprendžiau ištrinti keletą nereikalingų linijų. Tavo sviestas sugadino visą mano brėžinį. Beliko jį išmesti!

– Kokie nedėkingi šiais laikais žmonės, – nusivylusi pagalvojo bandelių kepėja, valgydama duoną su sviestu. – Štai ir daryk žmonėms gera!

Pagal O‘Henrį
Iliustracija: pixabay.com