Jaunojo postmoderno kančios

Dail. Algirdas A. Jočys.  Fantazija

Dail. Algirdas A. Jočys. Fantazija

1.

…..Jis iš mažens jau mėgo skaityti, telespoksoti, svajoti… Paskui paaiškėjo, kad piešti sekasi, kad literatūros, istorijos nuovoka išsiskiria iš klasiokų būrio. Na, kukliai tariant, pranašesnis. Netrukus kelią rinktis prireikė. Vadyba, informatika – naudinga, įdomu, bet šalia meno. Visgi, kai kas patarė, tai nuėjo į griežtesnę sritį. Nors abejojo, lyg miglotas skausmas dilgčiojo – šešėlis kančios… mat praktiškas nebuvo. O aukštojo bendruomenėj matėsi visko.

…..Kur kas rečiau negu razinos pyrage tūnojo pamilę savą sritį, dar rečiau – ja užsidegę. O štai tvarkingai susidomėjusių nestigo.

…..Čia buvo kuopa „Fausto“ Vagnerių, pilni gerų norų jie tikėjosi sužinoti mokslų ir menų
paslaptis, kai sužinos – bus menininkai. Palies filosofijos akmenį. O kas apšvies? Tokie patys Vagneriai, tik senstelėję, panirę dulkėse, datose, terminuose, namų ir užsienio blūdinėjimų pakraipėlėse panirę. Klasifikacija – rodė jų veikla – štai mokslų viršūnė, vainikas viršum gegnių, meno prasmė ir pabaigtuvės. Paveikslą tai bet kas nupieš prakutęs, bet žinom vien tik mes, kur jį kabinti, kaip liaupsinti. Kartu ir – siaubas, kaip jie bijojo atsilikti! Štai augusių dėdžių, tetų būrelis rimtomis minomis kontempliuoja švinkstančios mėsos gabalą, iš paskutiniųjų gena savo nepaklusnias mintis į filosofines gelmes… Ir būsimasis post skausmingai susimąsto – gal taip reikia? Ko reikia man?

…..Tie, kuriems iš prigimties lengva piešti, pasimeta, sklando svajose, tėplioja, žiū – prasigeria, išnyksta. Jie – žaliava, jų kailius tenka Vagneriams išdirbti… jei dar lieka materijos. Nelengva tai? Kam gabumai, kai mėšlu tapoma, kai piešia net beždžionės. Kadais klestėjo akademijos, taisykles kalė kantrūs mokiniai, kol postpostavant nušvito… laisvė! Pagaliau! Bet… lyg po sąjūdžio, gangreit apsižiūrėta – kas iš tos laisvės, jei turto, grobio, temų rašliavai nebus… Ir išdavė postmenai savo kredo: menas yra bet kas, bet kam jis lygus – viskas menas. Tad ir pagirkim viską, ką bet kas pakiš – taip priderėtų veikti?
…..Ėhė. O šitai paskelbus – ką po pusmečio rašyti? Ir užvaldė praktikus ir kritikus liga – žadės priimt bet ką, o nepriims bet ko, kas ne kaip jie galvoja… Ak, begalybe prieštaravimų!

…..Jaunam idealistui vėl kančia. Štai, regis, aukščiausia viršūnė seniai jau pasiekta – KONCEPTUALIZMAS. Žvelk tik – kiek žodelių šios svaigios šaknies! Betgi šis efemerijoj ištirpstantis tyriausių bekūnių idėjų menas, kaip taisyklė, apsireiškia itin tirštos materijos luitais. Tuo pačiu – jisai šonu nuslysta pas mielą sesę abstrakciją.

J. B. Hudson. Debesų rankos / Cloud Hands, 1994. O gražu, kol ne per daug. Gintaro Karoso nuotrauka.

J. B. Hudson. Debesų rankos / Cloud Hands, 1994. O gražu, kol ne per daug. Gintaro Karoso nuotrauka.

2.

…..Mat gìmta akademijos iš kito galo. Prikurta keverziškos prasmės terminų, jų mokomi studentai, išmokę jais žongliruoti priimami į pašvęstųjų tarpą, tada jau visa kariauna darbuojasi, dangstydama juokingų sąvokų draiskalais apdribusią savo duondavio – post – nuogybę. Tai gal pritapti, išmokti tuos žodelius – mąsto jaunasis. – Kas paneigtų ir kaip, kad gili daugiasluoksnė filosofija glūdi mėšlo krūvelėje – puikioje jausminėje – jutiminėje metaforoje. Reikia tik pastebėti, sekti virsmo variantiškumo interaktyvią dinamiką, išmąstyti virtualiai besąryšinius ryšius, – svarsto ir auga neofitas. – Blogiau nebus, vaidinsiu, kad ir aš girtas kaip visi, – jis mąsto. – Jei klestėti veržiuos, man būtina išvengti lokaliais ir alokaliais atvejais lietuviško šiuolaikinio meno isteblišmento alternatyvos anegzistavimo generuojamo siaubo. Pats įsikūnijęs superkonformizmo imperatyvo elitistiniu modusu, per ironiją, sarkazmą, nihilišką eksperimento bekompromisiškumą itin stimuliuodamas tradicinius dirgiklius – išlaisvinsiu spiegiančias vulgus mases į neregėtus traumatiškai autentiškus potyrius. Kas paneigs galimybę, kad spiegs jie, rankas tiesdami į mane!
…..Ak kančia. Laikas grįžti tikrovėn.

3.

…..Čia parodėme galimybę jaunimui dar sykį išsimaudyti švaraus postmoderno kloakoje (ne klaida, o grynas post). Neaišku kiek tų sykių liko. Postpost silpsta, skaidosi be galo, menki reiškinėliai keliami į šviesą nudžiūsta. Kodus jau išmokusiam – vėl kančia. Dabar kritikai iš kailio neriasi išknisdami naujoves. Lyg naujumas – tikslas ir panacėja. Vakar išrastas šiuolaikinis ir – kontra – naujųjų medijų menas, supraskim – tai daiktai visai skirtingi. Jei patys geruoju nesiskirs, išskirsim manipuliuodami skalpeliu DIMENSIJA, pasaulis pilnas dimensijų, chaose siautėja daugialypumo logika. Bet ir tai jau spėjo pasenti.
…..Tad – pirmyn, naujų ŽODELIŲ kūrėjai. Nors, naujų nė nereikia, senuosius pritaikius eisis net sklandžiau. Tarkim, sociologijoj žodelis runkelis, filosofijoj rizoma – ir išaiškinta pusė tos srities realybės… Turinys nesvarbu, kosmetiniais sumetimais galima jį loginti, matematinti, delogizuoti, galima ir tais pačiais plepalais naujai apraizgyti.
…..Visi mes lietuviai, – aiškinosi traktieriuj runkeliai, – dar ir kaip mes gabūs.

Roberto Antinio skulptūra "Puskalnis", vėliau apipilta žemėmis ir apželdinta žole. Šarūno Mažeikos nuotrauka.

Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“, vėliau apipilta žemėmis ir apželdinta žole. Šarūno Mažeikos nuotrauka.

…..Apskritai, 2 ir 3x post įgriso, daugel menininkų nusiplauna blūdus. Vilniaus „Vamzdis“ dar kėlė atgarsį, tad buvo reikšmingas. O jau Antinio vamzdynas atrodo – epigonų epigonas, postmaniera.
…..Vaikine, liūdnas Vitgenšteinas tau sufleruoja iš žodžių debesies:
…..– Būk vyras, susirask enciklopedijoj Sokratą.

…..Pastaba:
…..„Kančių“ 2. dalis yra dabartinių filosofijos ir meno madų įtakoje paplitusios kritikų, mokovų, mokinių – studentų kalbėsenos ironiška parodija. Jei kas kanda šitą apelsiną nenulupęs žievės – neišvengiami neadekvatūs vaisiaus reikšmei skonio įspūdžiai. Kebloka raiška šiuo atveju tik padeda parodijai. Didis sklandumas skatintų praslysti.

algmar

Autorius: Algmar

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code