Prigimtinė religija


Foto: John O’Nolan / Unsplash

Dar okamistai, via moderna atstovai, atskiria tikėjimą nuo proto, o renesansas įtvirtina nuostatą, kad pasaulis sukurtas protingai – todėl pasaulio dėsniai atitinka proto dėsnius ir protas pajėgus juos pažinti.

Įtvirtinant autonomiško proto autoritetą pirmiausia pasitarnavo prigimtinės religijos sistema, kurios vienas iš svarbiausių plėtotojų buvo lordas Edvardas Herbertas Čerberi (Edward Herbert of Cherbury, 1583—1648). Anot jo, žmogiškasis protas pažįsta visuotines sąvokas ir tiesas. Todėl norint pažinti visuotines religines tiesas reikia iš istoriškai susiklosčiusių religijų pašalinti visa, kas yra jose savita ir palikti tik tai, dėl ko visos tautos sutinka, tik tas tiesas, kurios visais amžiais visų tautų buvo pripažįstamos teisingomis.


By Scanned from Hearn, Karen, ed. Dynasties: Painting in Tudor and Jacobean England 1530-1630. New York: Rizzoli, 1995. ISBN 0-8478-1940-X., Public Domain, Link

Cherbury’s krikščionių religiją priešina prigimtinei religijai, kuri vienintelė esanti tikra ir teisėta.

Prigimtinė religija tapo pagrindu Anglijoje plėtotis deizmui, požiūris, kad Dievas sukūrė ir sutvarkė visą tikrovę, toliau nebesikišdamas į žmonių bei gamtos gyvenimą. Deistai atmeta Dievo malonę ir laikosi nuomonės, kad Dievui žmogiškasis asmuo nerūpi.

Herbertas of Cherbury padėjo pagrindus prigimtinės (natūraliosios) religijos sistemai, o Hugo Grotius – prigimtinės (natūraliosios) teisės teorijai.

Pagal: Albinas Plėšnys „Socialinės filosofijos pagrindai“. VU 2016, 201 p.

 

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code