Iš „Tirukuralo“ / Palaima meilės glėby

kama

 

Pabunda mūs pojūčiai meilės glėby, –
Pajunta palaimą visi.

Išgydoma vaistais liga, bet gražuolė
Susirodžiusi išgydo pati.

Ar Vaišnaus dangus – didesnė palaima
Už miegą glėby mylimos?

Iš kur ta ugnis, kad vėsina artėjant,
O degina tolstant nuo jos?

Glėby mylimosios, gėlėm padabintos,
Aš viską, ko trokštu, randu.

Mylimosios pečiai – lyg nektaro indas:
Juos palietęs, atgimstu naujai.

Kai mylimųjų nebeskiria niekas,
Net oras – palaima abiem.

Kivirčai ir santaika, švelnios glamonės –
Viskas iš meilės didžios.

[Senovės Indijos poezija. Vilnius: Vaga. 1991. P. 506]

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code