Iš „Tirukuralo“ / Palaima meilės glėby
Pabunda mūs pojūčiai meilės glėby, –
Pajunta palaimą visi.
Išgydoma vaistais liga, bet gražuolė
Susirodžiusi išgydo pati.
Ar Vaišnaus dangus – didesnė palaima
Už miegą glėby mylimos?
Iš kur ta ugnis, kad vėsina artėjant,
O degina tolstant nuo jos?
Glėby mylimosios, gėlėm padabintos,
Aš viską, ko trokštu, randu.
Mylimosios pečiai – lyg nektaro indas:
Juos palietęs, atgimstu naujai.
Kai mylimųjų nebeskiria niekas,
Net oras – palaima abiem.
Kivirčai ir santaika, švelnios glamonės –
Viskas iš meilės didžios.
[Senovės Indijos poezija. Vilnius: Vaga. 1991. P. 506]
Naujausi komentarai