1. John Searle ir kinų kambarys

John Searle – vienas iš pirmaujančių filosofų dirbtinio intelekto srityje. Didžiąją savo gyvenimo dalį domėjosi kalbos filosofijos problemomis, tame tarpe intencionalumo problema. Tai autorius mintinio eksperimento „kinų kambarys“, nukreipto prieš dirbtinio intelekto teoriją.

John Searle mano, kad išgalvotos situacijos su „kinų kambariu“ puikiai tinka apibūdinti kompiuterines programas. Visi veiksmai, kuriuos atlieka kompiuteris, tokie pat beprasmiški pačiam kompiuteriui, kaip ir Searleui – veiksmai „kinų kambaryje“. Galime daryti išvadą, kad nesvarbu kaip užprogramuosime kompiuterį, kaip idealiai jis beimituotų žmogaus elgesį, įskaitant lingvistinį, racionaliosios būties, jis vis tiek negalės suprasti. Mintinį eksperimentą su „kinų kambariu“ galima paversti argumentu, jog visos programos yra sintaksinės sistemos, o žmogaus sąmonė – semantinė sistema. Remiantis šiom dviem paprastom nuorodom, tampa akivaizdu, kad jokia mašina, kuri veikia tik simbolių pagrindu, nors ir veikia kaip programa, negali būti racionali. Prie tokios išvados ir priėjo Searle.

  1. Gyvūnų sąmonės problema

Fundamentali sąmonės mokslo teorija privalo išsamiai peržiūrėti sąmonę, kaip natūralų mokslinį fenomeną, atsiradusį evoliucijos metu. Tai reiškia, kad tokia teorija teigs, jog Žemėje ar kitose Visatos vietose ne tik neegzistuoja sąmonė be nervų sistemos, bet ir iki nervų sistemos atsiradimo pasaulyje, įskaitant biologinį būvį, sąmonė neegzistavo. Jei taip, tai veda prie vieno iš pačių įdomiausių ir labiausiai intriguojančių klausimų šiandienos sąmonės biologiniuose tyrimuose: ar sąmone disponuoja tik žmogus, ar tai laipsniškas evoliucijos fenomenas, etapiškai atsiradęs skirtingose rūšyse ir pas gyvūnus, priklausomai nuo jų skirtingo tobulumo lygmens?

  1. Nesugebėjimas paaiškinti

Tai koncepcija apie sąmonę, kurią pristatė diskusijai filosofas Joseph E. Levine savo straipsnyje „Materializmas ir qualia: nesugebėjimas paaiškinti“. „Nesugebėjimas paaiškinti“, anot Levine, reiškia, kad jokia fizinė sąmonės realizavimo smegenyse teorija, kuri naudojasi tik įprastais gamtos mokslų terminais, negali pašalinti jausmo, kad kažkas lieka nepaaiškinta. Levine sako: „Tarkime moksliškai įrodyta, kad skausmą sužadina C-skaidulos (ir jį lydintys procesai visose atitinkamose smegenų srityse).“ Tačiau: „Mūsų skausmo supratimas yra kažkas daugiau nei priežastingumo įsivaizdavimas. Jis taip pat išlaiko kokybinį pobūdį tam, kuris jaučia skausmą. Tai, kas lieka nepaaiškinta po sužadinimo C-skaidulų išaiškinimo – kodėl skausmas jaučiamas taip, kaip jis jaučiamas! Juk, atrodo, kad C-skaidulų sužadinime nėra nieko tokio, kas padarytų jį labiau natūraliu, „tinkamu“ fenomenalioms skausmo savybėms, nei bet kuris kitas fenomenalių savybių rinkinys.

  1. Psichofiziologinė problema

Psichofiziologinė problema – tai filosofinė-psichofiziologinė problema, susijusi su materijos ir sąmonės santykio analize. Ji negali būti išspręsta tik fiziologinių ar psichologinių metodų pagalba, tačiau jų taikymo rezultatai gali prisidėti prie filosofinės analizės.

  1. Laisva valia ir determinizmas

Mūsų idėjos apie laisvę yra problematiškos, atsižvelgiant į tai, kaip veikia pasaulis. Viena vertus, mes žinome, kad kiekvienas įvykis turi priežastį. Priežasčių grandinės „eina“ labai toli. Ir atrodo, kad tai, kas vyksta šiandien yra nulemta praeities įvykių. Kita vertus, vyrauja idėja, kad mes esame pajėgūs inicijuoti savo veiksmus, ir taip galime pakeisti ateitį. Metafizinė laisvos valios problema – tai koreliacijos problema tarp priežastingumo, kad visi įvykiai determinuoti, ir to, kad mes galime laisvai pasirinkti, arba laisvo veiksmo. Bet tai nėra abstrakti problema. Laisvės koncepcija konstruoja asmenybę ir atsakomybę.

  1. Literatūra apie analitinės sąmonės filosofiją

Šios knygos tiks visiems, kurie domisi šia tema ir nori suprasti pagrindinius mintinius eksperimentus:

  1. Gilbert Ryle „The Concept of Mind“ (1949);
  2. John R. Searle „A Re-Discovery Of The Mind“ (1992);
  3. Daniel Dennett „Consciousness explained“ (1992);
  4. Stephen Priest „Theories of the mind“ (1991);
  5. Nagel T. „The View From Nowhere“ (1989).

 

Parengė Živilė Filmanavičiūtė

Pagal: https://postnauka.ru/specials/philosophy-of-mind

Share Button
Share