Bendrosios programos: Pasaulis pagal kompetencijas, arba kas bendro tarp Šopenhauerio ir Kirtiklio?

LRT aktualijų studijos laida „Ar švietimo sistema pasirengusi tarpiniams patikrinimams?“ (2024-01-31). Laidos turinį galima būtų analizuoti trimis pjūviais: politiniu vadybiniu, kuriam atstovavo Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasausiekė, ją palaikė dr. Nerija Putinaitė; ugdymo turinio pertvarkos klausimus aštriausiai kėlė istorijos mokytojas Algis Bitautas; ir vertinimo kriterijų bei terminų problemą aktualizavo lietuvių kalbos mokytoja profsąjungietė Lilija Bručkienė bei Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis.

„Ar mes nesakėme, kad taip bus“ [nuoroda]

Cituoju mokytoją Lilija Bručkienę. Galima būtų sakyti: veik čia atradimas. Žinoma, kad tokiais terminais neįmanoma pasiruošti. Vadovėliai, jų leidyba – atskira respublika. Neatsimenu mokyklos pertvarkos etapo, kuriam būtų normaliai pasiruošta laiku. Norėtųsi ieškoti politiškai atsakingų (N. Putinaitė), bet kad traukinys jau seniai nuvažiavo. Programų atnaujinimą pradėjo net ne praeita, o užpraeita ŠMSM (toliau – ministerija) vadovybė, o diegia esamoji. NŠA tik įgyvendina ministerijos politiką. Kaip čia neprisiminsi graudžius verksmus dėl sunaikino Pedagogikos mokslinį tyrimo instituto (čia ne LEU). Bent būtų galima nuėjus paklausti: ką jūs čia prikūrėt, kad neįmanoma įgyvendinti. Įgyvendinimo problema – ne tik terminai, kriterijai, bet ir ugdymo turinys.

Visos reformos prasidėdavo vienodai

Nuo kaltinimų, pastebėjimų, kad perkrautas ugdymo turinys, o kalčiausios – žinios, jų gausą. Šiek tiek dėl terminų, o tai švietimo strategai pasakys, kad vartoju pasenusius terminus, vyksmų apibūdinimus. Nėra jokio „ugdymo turinio“ (sugrįžta prie „mokymo(si) turinio“ – vartoto sovietmečiu). Nėra jokių „reformų“, „pertvarkų“, „naujų programų“, o tik šventasis / minkštasis „atnaujinimas“. Bet, kad visi laidos dalyviai juos sėkmingai vartoja, anot A. Bitauto, „nesibaigiančios reformos“, ką jau sakyt apie eilinius mokytojus ir mokinius. Šviesios atminties profesorė Jūratė Baranova-Rubavičienė pirmuose atnaujintojų seminaruose paklausė: pirma išsiaiškinkim sąvokas. Atsakymo taip ir nesulaukė… Aš irgi bandžiau išklausti, ką reiškia tas „atnaujinimas“ – štilis. Iš laidos dalyvių supratau, kad atnaujinimas vėl ne „į gylį“, bet „į plotį“ (be abejo kad tai žinau). Taigi kam tie būdvardžiai. Po dešimties metų turėtų skambėti „atnaujintų programų atnaujinimas“. Profesionalams aišku, kai nurodomi tik metai: 1997 m., 2003 m., 2008 m., 2011 m., 2023 m. programos ir t. t.

Atnaujinimas be koncepcijų

Dar vienas „nevartotinas“ terminas koncepcijos, jų laikai baigėsi praėjusio amžiaus devyniasdešimtaisiais. Papildysim tik „gyvenimo faktais“, kaip teigia laidos dalyviai. Tai irgi parodo mūsų požiūrį į programas. Atrodo, tik vienas prof. Rimas Norvaiša reikalavo konceptualaus dalyko mokymo / edukacijos pagrindimo. Na bet matematikai gali atsiversti profesoriau puslapį ir matyti visas matematikos kaip dalyko raidos tendencijas, diskusijas, madas (https://norvaisa.lt/). O kaip su kitais dalykais, istorija, geografija? Ar jie iš viso nesivysto, o tik minta laikraštiena. Einšteinas griežtas: „Jeigu faktai neatitinka teorijos, pakeiskite faktus“. Jam pritaria Hegelis – tuo blogiau faktams. Taigi nelaikykime mokytojų užrištomis akimis arba – tik Vilniuje protingi. Geografai (niekas jų neprašė) tylomis pasirašė dalyko mokymo koncepcijas tiek pagrindinei (lituanistika.lt), tiek vidurinei / gimnazijos mokyklai (ateitis.net). Išsivertė Didžiosios Britanijos geografijos mokytojų asociacijos deklaraciją (slideshare.net ), nekalbant jau apie dvi tarptautines geografijos švietimo chartijas. Didžiausią komplimentą atnaujintoms mokymo programoms yra pasakiusi prof. Viktorija Daujotytė – juk tai dalyko mokymo konstitucija! (youtube). Kažkaip su konstitucijomis pagarbiau elgiamasi. Nežinia, ką turėjo omeny N. Putinaitė sakydama, kad problemų tiek daug (gniužulas), kad išeinama už normalumo ribų.

(Ne)naujos kompetencijos, arba viena rašom, kitą turim omeny

Reformas, kaip paprastai, rengia 1–3 žmonės – lyderiai. Taip ir turi būti, kitaip neįvyktų jokių pertvarkų. O ir autorių vardai, pavardės žinomi. Kaip ir kompetencijų atveju. Jos jau buvo tiek įsiėdusios, tiek disertacijų, magistrinių iki tol prirašyta. Tašką interpretuojant kompetencijas 2010 m. padėjo irgi mus jau palikusi dr. Zita Alaunienė. Esu išanalizavęs jos straipsnį ir parengęs skaidres (slideshare.net). Atrodytų, kad jau būtų net gėda šį konstruktą – kompetencijas – siūlyti Lietuvai. Bet jos vėl kaip kilometrinis ledyno luobas nežinia ar ilgam dešimtmečiui prispaudė dalykus, kurie kaip poledyninės upės ieško kelio, kur įkvėpti oro. Darbo grupių nariai turbūt iš pagarbos tylėjo, kad kompetencijomis gyvenome jau nuo 2008 m. Na, viena išnyko kita atsirado, trečia kitaip įvardyta, tai dar labiau sujaukia mokytojų dialogą: vieni mini naujas, kiti išmokę senas. Geriau jau tokių miksų nedaryti. Labiausiai dėl tų kompetencijų pergyveno mokytojas Algis Bitautas, kad jos kaip našlaitės paliekamos. Dar ir „bombelę“ į pokalbį atsinešė: kam neaišku, tai paaiškino, ką tie atnaujintojai sukūrė: ankščiau (pagal 2011 m. programą) reikėjo žinoti 85 asmenybes, dabar – 371; datas atitinkamai 77 ir 245; sąvokas 176 ir 629. Jaunasis mano, kolega Algi, būk ramus: kompetencijos buvo atnaujintojų galvos skausmas, o Tamsta gamink piltuvėlius faktienai. Čia viskas teisinga: studentams labai patikdavo dirbti su sąvokų analize – viskas konkretu ir aišku. Sąvokas / terminus grupuodavom į tris skiltis: pagrindinę (bendrosioms sąvokoms) ir dvi priklausomoms / išvestinėms. Taigi pirmoje skiltyje gaudavom 100+ sąvokų / terminų; antroje – 300+; trečioje – 600+. O jeigu dar pridėsim – ko gausu istorijoje ir geografijoje – vietovardžių, datų, asmenybių ir pan., šokdavom iki 1000+. Juk žmogus kaip padaras yra faktofagas – faktų, įdomybių, naujienų rijikas. Žiūrėkit, kaip valgo visokius hararius, diamondus, roslingus…

Grįstumu grįstas ugdymas

Taip, tai angliška kalbinė konstrukcija. O tų grįstumų nesuskaičiuojama gausybė, grįsti galime: mokytoju, mokiniu, ugdymo programa, žiniomis, tyrimais, STEAM-u, vieta, aplinka… Štai mūsų visa Lietuvos kultūra pavirto tvarumu grįstu: teatru, šokiu, kinu, daile, performansu ir t. t. Tiesiog smagumas, gali kolekcionuoti ir pats kurti. Tai gal įsiveskim bendrinį terminą grįstumu grįstas ugdymas ir bus viskas aišku. Kodėl antrą kartą išsitraukėme tą patį stalčiuką – kompetencijomis grįstas ugdymas. Ar ne geriau būtų dalykų raštingumu grįsti ugdymą, kad jie nusimestų tą kompetencijų kaustantį šarvą. Seneliui A. Šopenhaueriui savo filosofijoje „Pasaulis kaip vaizdinys ir valia“ buvo aišku, kad valios negalima aprašyti įprastomis tikslo, tvarkos, reguliarumo, prasmės kategorijomis, gali tik kaip šunelis uostyti jos pėdsakus. Ir filosofui Kęstui Kirtikliui aišku, kad negalima išmatuoti 4K – kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komunikacijos, komandinio darbo (15min.lt) Aš pasakyčiau, kad galima, tik čia prieitų prof. Arvydas Šliogeris ir paklaustų: tai ką, kompetencijų tironiją ir vergystę kuriate?

dr. Zigmas Kairaitis 2024 m. vasario 5 d.
zigmas.kairaitis@gmail.com
8-675-17919

Asociatyvi iliustracija: Akshay Chauhan / Unsplash