„Kaip mūsų dabartinė neaiški padėtis atrodo iš komunistinės idėjos perspektyvos?“

Čia slypi Seno ir Naujo dialektika: tie, kurie, kad suprastų, kas šiandien vyksta, siūlo nuolat kurti naujas sąvokas („postmoderni visuomenė“, „rizikos visuomenė“, „informacinė visuomenė“, „postindustrinė visuomenė“ ir t.t.), kaip tik ir nepastebi kontūrų to, kas išties yra Nauja. Vienintelis būdas suvokti tikrą Naujo naujumą – analizuoti pasaulį žvelgiant per to, kas buvo „amžina“ Sename, akinius. Jei komunizmas tikrai yra „amžina“ Idėja, tai jis veikia kaip hėgeliškas „konkretus universalumas“: jis amžinas ne kaip turintis aibę abstrakčių universalių bruožų, kuriuos būtų galima pritaikyti visur, o todėl, kad jį reikia vis iš naujo išrasti kiekvienoje naujoje istorinėje situacijoje.

[ Žižek S. Iš pradžių kaip tragedija, po to kaip farsas. Vilnius: Kitos knygos. 2013. P.14, 15]