Tiesos klausimo ypatumai
Tiesos klausimas filosofijoje gali būti pavadintas visų klausimų klausimu jau vien todėl, kad kiekvienas klausimas yra pastanga priartėti prie tiesos, o geriausiu atveju – ją pasiekti ir būti joje. Būti žmogumi arba būti žmogiškai – vadinasi, siekti tiesos arba būti tiesoje.
Judėjos prokuratoriaus klausimas „Kas yra tiesa?“ nukreiptas į pačią žmogaus egzistencijos gelmę.
Poncijaus Piloto klausime slypi ironija, o kartu ir savotiškas atsakymas, kad tiesos nėra ar kad tiesa yra iliuzija. Tai skeptiko klausimas tikinčiajam. Skeptikas kelia šį klausimą, netikėdamas jokio pozityvaus atsakymo galimybe. Tačiau klausimas pateikiamas tikinčiajam. O tikintysis yra žmogus, įsitikinęs, kad tiesa egzistuoja, vadinasi, kad galima ne tik jos siekti, bet ir būti tiesoje. Tiesa visų pirma susijusi su tikėjimu. Klausti apie tiesą, ieškoti tiesos ar jos siekti gali tik tas, kuris tiki tiesos egzistavimu. Ką reiškia tikėti tiesa? Tai reiškia tikėti, kad tiesa yra, vadinasi, kad tiesa nėra niekis, o turi būtį, yra tam tikra būtis, nors mums dar ir neaišku, koks yra tiesos būties būdas. Tikėti galima tik tuo, kas yra. Tikėjimas nebūtimi yra tas pat, kas matyti niekį. Teisus buvo Aristotelis tardamas, kad kokiu mastu kiekvienas daiktas dalyvauja būtyje, tokiu jis dalyvauja ir tiesoje. Tiesa ir būtis yra tas pat. Daugiausia tiesos turi tas, kuris turi daugiausia būties. Nėra tokio mokslo, kuris galėtų kelti tiesos klausimą ir duoti į jį atsakymą. Specialieji mokslai šiuo požiūriu yra bejėgiai. Tiesos klausimas visa savo apimtimi ir gyliu yra ontologinis klausimas, nušviečiantis visuminę žmogaus būklę ir neatskiriamas nuo esinijos pamatinės sandaros. Tiesos klausimas, kaip ir visi kiti klausimai, patekę į filosofinio žvilgsnio akiratį, yra totalinis, apimantis visumą (ne apimties, o intensyvumo prasme) ir iškylantis iš pastangos įsismelkti į visumos sandarą.
Tačiau tiesos klausimas tokiu pavidalu, kaip jis suformuotas Poncijaus Piloto, yra pernelyg abstraktus, pernelyg atviras, pernelyg tiesmukas. Neaišku, kas klausia apie tiesą, kas yra paklausiama, ko siekiama, kodėl siekiama ir kur yra klausiamos siekiamybės vieta. Jis suponuoja atsakymą, kad tiesos nėra, jei klausia skeptikas. Jis suponuoja atsakymą, kad tiesa yra, jei klausia tikintysis. Vienu ir kitu atveju tariama, kad tiesa yra tam tikra realybė, pasižyminti mažesniu ar didesniu intensyvumo laipsniu. Mums reikalingas radikalesnis klausimas. Tai būtų ne dogmatinis, o kritinis klausimas. Todėl mes klausimą perkeliame iš tikrovės į galimybės sritį ir formuluojame jį šitaip: ar galima tiesa? Šį klausimą išskaidome į keturis klausimus:
- Kodėl galima tiesa?
- Kur galima tiesa?
- Kaip galima tiesa?
- Kokia tiesa galima?
[Šliogeris A. Transcendencijos tyla. Vilnius: Margi raštai. 2011. P. 599-601]
Naujausi komentarai