Antrininkas

„Antrininko vaizdinys, kurį įteigė ar paakstino veidrodžio ir vandens atspindžiai bei dvyniai, yra būdingas daugeliui šalių. Visai gali būti, kad jis įkvėpė tokius posakius kaip Pitagoro „Draugas yra mano antrasis aš“ ar Platono „Pažink patį save“. Vokietijoje antrininkas vadinamas Doppelganger, tai reiškia „antražengis“. Škotijoje jis yra fetch, ateinantis nusinešti (fetch) žmogaus mirtį; dar vienas škotų žodis Wraith apibūdina vaiduoklį, kurį, manoma, žmogus mato kaip savo tikslų atvaizdą prieš mirtį. Vadinasi, susitikimas su antrininku pranašauja nelaimę. Tragiška Roberto LOUISO Stevensono baladė „Tikondora“ atpasakoja šia tema legendą. Taip pat prisiminkime keistą Rosseti paveikslą („Kaip jie susitiko su pačiais savimi“), kur įsimylėjėlių pora užklumpa pačius save gūdžioje girios prietemoje. Dar galima pateikti pavyzdžius iš Hawthorne‘o („Houvo maskaradas“), Dostojevskio, Alfredo de Musset, Jameso („Linksmasis kampelis“), Kleisto, Chestertono („Bepročių veidrodis“) ir Hearno („Kelios kinų šmėklos“).
Senovės egiptiečiai tikėjo, kad antrininkas, „ka“, yra tiksli žmogaus kopija tokia pat eisena ir drabužiais. Ne tik žmonės, bet ir dievai, žvėrys, akmenys ir medžiai, kėdės ir peiliai turi „ka“. Kurie yra nematomi; tik keli žyniai, galėję matyti dievų antrininkus, buvo dievų apdovanoti gebėjimu matyti ateitį ir praeitį.
Žydams antrininko pasirodymas nebuvo artėjančios mirties ženklas. Priešiningai, jis liudijo, kad žmogus įgijo galią pranašauti. Bent taip jau aiškina Gershomas Scholemas. Vienoje Talmudo legendoje pasakojama istorija apie žmogų, kuris ieškojo Dievo ir sutiko patį save.
Edgaro Allano Poe apsakyme „Viljamas Vilsonas“ antrininkas yra pagrindinio veikėjo sąžinė. Jis nužudo ją ir žūsta pats. Panašiai ir Dorianas grėjus Wilde‘o romane peiliu persmeigia savo portretą ir miršta. Yetso eilėse antrininkas yra kita mūsų pusė, mus papildanti priešybė, kuria mes nesame ir niekad nebūsime.
Plutarchas rašo, kad karaliaus pasiuntinį graikai vadino „antruoju aš“.”

(Borges J. L. Pramanytų būtybių knyga. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2008. P. 14-15)