Magistro baigiamojo darbo recenzija

IMG_9113

Lietuvos Edukologijos universiteto, Istorijos fakulteto, Filosofijos specialybės studentės, Živilės Filmanavičiūtės magistrinio darbo „Arvydo Šliogerio filosofijos tyrinėjimo prieigos” recenzija (audio versija):

Darbo Įvade nerandame tinkamai pagrįstos darbo temos ir aiškiai suformuluotų tyrimo klausimų. Skirsnyje Darbo struktūra dalys kažkodėl vadinamos „prieigomis“. Didžioji dalis skirsnio Darbo metodai skirta ne metodams, bet Šliogerio asmenybei ir kūrybai charakterizuoti. Skirsnyje Darbo naujoviškumas ir aktualumas nei naujoviškumas nei aktualumas nėra neatskleisti.

Keturiose darbo dalyse tekstui būdingas eseistinis stilius. Vietoje analizės ir argumentacijos randame asociacijų grandines. Tekste sunku įžvelgti minties kryptį, paragrafai menkai tarpusavyje susiję. Asociacijos autorę kartais nuveda tiek toli, jog skaitytojui sunku atrasti ryšį su darbo dalies ir net viso darbo tema. Pvz. p. 17-18 autorė ima kalbėti apie apie Čiurlionio tapybą, o minties posūkį link Čiurlionio motyvuoja pastebėjimas, kad Šliogeris mėgsta paveikslą „Žalčio sonata“. Nukrypimą nuo aptariamo objekto suvokia ir pati autorė, kuri p. 17 rašo „[į]domumo dėlei nukrypkime nuo pagrindinės šios dalies temos“. Panašiai p. 24 autorė rašo, kad jai „[i]š atminties iškyla Larso von Triero filmo „Melancholija“ prisiminimai“. Kodėl autorės asociacijos, kurias jai sukelia Šliogerio kūryba turėtų būti laikomos turinčiomis kažkokią reikšmę pastarosios pažinimui, lieka neaišku. P. 30-32 autorė perpasakoja psichoanalizės pradininkų idėjas niekaip jų nesusiedama su Šliogerio filosofija.

Darbe gausu nerišlių sakinių (pavyzdžiui, p. 5 „Moters figūros reikšmės sumenkinimas sukelia tik atlaidžią šypseną kaip giliai „kultūrinei“ tradicijai – filosofiniam „kaprizui“, senamadiškam požiūriui.“) Nesutvarkyta skyryba: daugelyje vietų vietoje ilgo brūkšnio randame trumpąjį. Daugelyje puslapių randame pajuodintus ištisus sakinius, dėl kurių visiškai neaišku, kodėl jie susilaukė tokio išskirtinio dėmesio – šie sakiniai nepristato autorės svarbiausių teiginių apie Šliogerio filosofiją. Autorė daro didžiąją kalbos klaidą: vartoja padalyvį vietoje pusdalyvio (pvz. p. 29 „aptarsime sapną […] remiantis Freudo „Psichoanalizės įvado“ paskaitomis“, p. 67 „Remiantis Baranovos nuomone, [Dainys] Šliogerį pristato kaip vienintelį autentišką postmodernųjį mąstytoją“). Dažnai inferencinis jungtukas „todėl“ vartojamas ten, kur nėra perėjimo nuo pagrindo prie išvados. Tekste yra literatūrinės kalbos normų neatitinkančių išsireiškimų (pvz. p. 36 “lietuviai buvo ant pakilimo bangos”, „Lietuva randasi įdomioje geografinėje vietoje“, p. 90 „stoikiškai“).

Yra keistų faktinių klaidų, pvz. Schopenhauerio veikalas „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“ priskirtas 18 amžiui.

Silpna teksto dalis yra Išvados. Jos per ilgos, nesunumeruotos, parašytos tuo pačiu asociatyviu stiliumi, jose perpasakojamas darbo turinys užuot pateikus svarbiausius rezultatus. Vienas Išvadų paragrafas (p. 120-121) užima pusantro puslapio.

Literatūros sąraše straipsniai ir knygos kažkodėl pristatyti atskiruose sąrašuose. Straipsniai sąraše pateikiami tokiu formatu, kuris neatidų skaitytoją gali paskatinti straipsnius laikyti knygomis. Greta klasikinių darbų nepateiktos pirmųjų leidimų datos.

Nepaisant išsakytų pastabų Živilės Filmanavičiūtės magistrinis darbas atitinka keliamus reikalavimus ir yra vertintinas teigiamu pažymiu.

Lekt. dr. Laisvūnas Šopauskas (2015.05.26)

Post Scriptum – patį darbą galite rasti čia, komentaras į recenzento pastabas – čia.

Iliustracija: LEU Filosofijos bei Šiuolaikinės filosofinės antropologijos baigiamųjų darbų gynimai (2015.05.26)

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code