Tariamas egoizmas
Dauguma žmonių, kad ir ką jie apie savo „egoizmą“ manytų ar sakytų, vis dėlto visą gyvenimą nieko nedaro dėl savojo ego, o stengiasi tik dėl jo fantomo, kuris susidarė jų aplinkos žmonių galvose ir įsitvirtino, todėl jie visi gyvena beasmenių, pusiau asmeninių nuomonių ir savavališkų, tarsi fantastiškų vertinimų migloje: vienas nuolat gyvena kito galvoje, o ši galva – dar kitose galvose: keistas vaiduoklių pasaulis, gebantis sukurti tokią blaivią regimybę! Šitas nuomonių ir įpročių rūkas vis plečiasi ir egzistuoja beveik nepriklausomai nuo žmonių, kuriuos gaubia; tame rūke slypi siaubinga bendrų sprendinių apie „žmogų“ jėga: visi šie savęs nepažįstantys žmonės tiki bekrauje ir bekūne abstrakcija „žmogus“, t.y. fikcija, ir kiekvienas pokytis, kurį patiria ši abstrakcija dėl pavienių galūnių (pavyzdžiui, valdovų, filosofų) sprendimų, daro nepaprastą, sunkiai suvokiamą poveikį didžiulei daugumai žmonių, – visa tai todėl, kad nė vienas iš tos daugybės žmonių neįstengia savojo tikrojo, jam pačiam prieinamo ir paties atskleisto ego priešpastatyti bendrai blankiai fikcijai ir ją sunaikinti.
[Nietzsche F. Ryto žara. Vilnius: Alma litera. 2005. P. 80]
Nuostabu :}