Sielos ritmas

Ir nevadink nė vieno iš jūsų kvailiu, nes iš tiesų mes nei išmintingi, nei kvaili. Mes esame žali lapai ant gyvenimo medžio, o pats gyvenimas yra anapus išminties ir, be abejo, anapus kvailybės.

Ar aš tikrai pasitraukiau nuo jūsų? Argi nežinai, kad nėra kito nuotolio, išskyrus tą, kurio siela nepajėgia aprėpti vaizduote? O kai pajėgs aprėpti, tas nuotolis virs sielos ritmu.

Artumas tarp jūsų ir jūsų kaimyno, kuris su niekuo nedraugauja, iš tikrųjų didesnis nei tas, kuris plyti tarp jūsų ir jūsų mylimojo, gyvenančio už septynių šalių ir septynių jūrų.

Nes prisiminimui nėra atstumų; ir tik užmarštyje glūdi praraja, kurios negali įveikti nei jūsų balsas, nei jūsų žvilgsnis.

Tarp vandenyno krantų ir aukščiausio kalno viršūnės esti slaptas kelias, kurį būtinai turime nukeliauti, iki susivienysite su žemės sūnumis.

O tarp jūsų žinojimo ir nuovokos esti slaptas takas, kurį būtinai turite atrasti, iki susivienysite su žmogumi ir todėl su savimi.

Tarp jūsų dešinės rankos, kuri duoda, ir kairės, kuri gauna, yra didelis atstumas. Tik laikydami jas abi duodančiomis ir gaunančiomis jūs jį panaikinsite, nes tik žinodami, jog neturite nei ko duoti, nei ko gauti, jūs galite tą atstumą įveikti.

Iš tiesų didžiausias nuotolis yra tas, kuris plyti tarp jūsų sapno ir jūsų budrumo; ir tarp to, kas yra tik veiksmas, ir to, kas yra noras.

Ir esti dar vienas kelias, kurį būtinai turite nukeliauti, iki sutapsite su Gyvenimu. Bet apie šį kelią dabar nešnekėsiu, nes matau, kad jūs jau pavargote keliauti.

[Gibran K. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008. P.124-126]