Anarchistinė praktognozė (III dalis)

Banksy interprets the Olympics

Esama daugybės įvairių praktognozių, kurias galima atskleisti studijuojant savo tautos istoriją, o tyrinėjant kitų civilizacijų istoriją taip pat galima rasti solidžių faktų. Vakarų gyvenamojo pasaulio vaizdas, apimantis labai daug kultūrinių duočių, irgi atskleidžia įvairiausias praktognozes. Kultūrinių duočių daugis ir įvairovė lemia tai, kad individas ar grupė negali nuolat laikytis savosios proktognozės. Praktognozės gali keistis, o ši kaita nėra tik laisvo pasirinkimo padarinys. Tuos pokyčius valdo taisyklės, nesutampančios su psichologijos, fiziologijos, gamtos, ekonomikos ar sociologijos taisyklėmis ir iš jų neišvedamos. Žinoma, šios įvairios disciplinos gali siūlyti savąsias taisykles ir tarti, kad visa, kas kaip nors yra, išvedama iš jų. Tačiau mes tas disciplinas įskliaudžiame, orientuodamiesi į procesus, formuojančius skirtingus praktognozių tipus ir jų genezės struktūras. Kalbant metaforiškai, praktognozė gali būti suprantama kaip dirbtinė orientuojanti sistema, pasižyminti tuo, kad ne kiekvienas tokios sistemos tipas tiesiogiai pagaunamas ar suprantamas kitais tipais. Kultūros studijos rodo, kad tiesioginis vieno tipo pavertimas kitu yra labai sudėtingas, o gal iš vis neįmanomas. Galimas daiktas, įmanoma kai kurių tipų sintezė, bet kitais atvejais perėjimas nuo vieno tipo prie kito reikalauja radikalios transformacijos. Maža to, kai kurie tipai yra stabilūs, o kiti – ne.

[Mickūnas A./ Šliogeris A. Filosofijos likimas. Vilnius: Baltos lankos. 2008. P.134, 135]