Egzomoralė

taip

Plėtodamas kategorinį imperatyvą, Kantas tyrė moralę priemonės ir tikslo santykiuose ir iš esmės priėjo išvadą, kad moralus elgesys yra toks, kai žmonės laikomi tikslu, o ne priemone. Trumpai tariant, naudotis žmonėmis yra „blogai“. Be jokios abejonės, šis imperatyvas galioja ir nežemiečiams. Jei nori išdulkinti ateivį, negali jo suvilioti, žadėti neblėstančią meilę, maloninti amžinu atsidavimu ir mesti, vos tik prasibrausi tarp jo čiuptuvų. Tokia yra Kanto pozicija, o Merkurio de Sado etika yra akivaizdus nukrypimas. Jis būtybėmis naudojasi kaip priemonėmis pasiekti vienam tikslui: savo fetišui patenkinti. Merginomis reikia naudotis kaip ateiviais. Ateiviais naudotis kaip sekso objektais. Sekso objektais reikia naudotis – ir taškas.

Tačiau kokia šios situacijos moralė? Ar nukrypusi moralė yra „amorali“, ar „nedora“? Ar tai nauja moralės rūšis, prieštaraujanti „moralinei daugumai?“ Ar moralė tėra daugumos ir jos engiamos mažumos susirėmimas? Jei moralė yra daugiau nei vien tikėjimo sistemų susidūrimas, jei privalu įvykdyti teisingumą, jį reikia įvykdyti, laikantis nešališkumo principo – objektyviai. Tačiau atsiranda esminis keblumas. Kai teisiamas mafijos vadeiva, mafijozai į prisiekusiųjų būrį nekviečiami dėl aiškios priežasties, nes gresia interesų konfliktas: jei mafijozai yra iš minėto mafijos vadeivos klano, jie jį išlaisvins, jei ne – apkaltins ir nuteis dėl priežasčių, kurios neturi nieko bendro su teisingumu arba morale. Ir panašiai, jei žmogus būtų teisiamas už darbus, kuriuos padarė vedinas seksualinio fetišo, netiesiogiai menkinančio žmoniją, ar žmonija netaptų suinteresuotu asmeniu? Jei būtų teisiamas Merkuris de Sadas, ar nebūtų objektyvu iš prisiekusiųjų būrio išbraukti visą žmoniją? Ir ar tai nereikštų, kad prisiekusiais tegalėtų tapti nežmogiškos gyvybės formos? Turint galvoje, kad augalai ir gyvūnai stokoja proto, akivaizdu, kad tik nežemiškos kilmės gyvybės formos gali nešališkai ir nesaistomos jokių interesų teisti Merkurį de Sadą. Tačiau net pastaroji išvada nepasiteisina, nes pati nežemiškos gyvybės egzistencija yra svarstytinas klausimas: jei ateiviai neegzistuoja, jie negali pareikšti moralinio nuosprendžio, o jei egzistuoja, tai jie yra Merkurio de Sado fetišo objektai ir automatiškai tampa suinteresuotu asmeniu. Vadinasi, sekso su nežemiškos kilmės būtybėmis fetišas moraliai nevertinamas. Todėl Merkuris de Sadas nėra nei amoralus, nei nedoras, greičiau jo egzomoralus – esantis už gėrio ir blogio ribų.

 

[SUPERVERT. NEŽEMIŠKO SEKSO FETIŠAS. Vertė Mykolė Lukošienė. Endendu. 2008. P. 212, 213]

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code