Lyčių skirtumai

skirt

Moterims būdingos silpnybės. Iš jų juokiamasi. Kvailiai iš jų šaiposi, o protingi aiškiai mato, kad jos kaip tik ir yra svertas, padedantis valdyti vyrą ir panaudoti jį siekiant savo tikslų. Vyrą lengva pažinti, o moteris neišduoda savo paslapties, nors svetimas paslaptis (dėl savo šnekumo) ji saugo blogai. Vyras mėgsta namų pasaulį ir noriai paklūsta žmonos tvarkai, kad tik neatsirastų kokių nors kliūčių jo reikalams (už namų ribų). Moteris nebijo namų karo, kurį kariauja liežuviu, nes tam gamta ją apdovanojo šnekumu ir aistringa iškalba, kuri vyrą suglumina. Vyras remiasi stipresniojo teise – būti namuose valdovu, nes jis gina šiuos namus nuo išorės priešų; ji remiasi silpnesniojo teise – rasti apsaugą nuo kitų vyrų, t.y. būti savo vyro globojama – ir pasipiktinimo ašaromis nuginkluoja vyrą, prieštaraudama jam dėl kilnumo stokos.

Pilietinėje visuomenėje moteris neatsiduoda vyro užgaidoms be santuokos, ir, be to, be monogaminės santuokos, o ten, kur civilizacija dar nepasiekė tokio moters laisvės supratimo, kuris leidžia jai viešai turėti, be vieno, ir kitų vyrų kaip meilužių, vyras baudžia žmoną, kuri grasina jam įsigyti meilužį. Bet jei galantiškasis merginimasis tampa mada, ir pavyduliavimas darosi juokingas (o šitaip visada esti prabangos periodais), tada atsiskleidžia moters charakteris: savo palankumu vyrams moteris siekia būti laisva ir kartu užkariauti visą vyrišką lytį. – Nors šis polinkis, vadinamas koketavimu, ir turi blogą reputaciją, vis dėlto jį galima pateisinti, nes jaunai moteriai visada gresia pavojus likti našle, ir šitai skatina ją savo žavesiu kerėti visus vyrus, pagal turtinę padėtį tinkančius santuokai, kad tuo atveju, jeigu taip atsitiktų, netrūktų siekiančių jos rankos.

Kadangi gamta norėjo sužadinti [žmonijai] subtilesnius jausmus, be kurių negalima kultūra, t.y. bendravimo ir padorumo jausmus, ji, apdovanojusi moterį taurumu, gražbylyste ir veido raiškumu, padarė ją nuo jaunumės sumania vyrų valdove, pretenduojančia į švelnų ir mandagų vyrų elgesį su ja; tad pastarieji dėl jiems būdingo vaikiško kilnumo tampa sukaustyti nematomomis grandinėmis, ir tai juos padaro jeigu ne iš tiesų, tai bent išoriškai moralius, t.y. padorius, o tai jau yra pasirengimas moralumui ir jo rekomendacija.

Padrikos pastabos. Moteris nori valdyti, vyras nori paklusti (dažniausiai iki santuokos). Iš to yra kilęs senųjų riterių galantiškumas. – Moteris anksti įsitikina, kad gali patikti. Jaunas vyriškis visada bijo, kad gali nepatikti, ir dėl to moterų draugijoje jaudinasi (būna drovus). – tramdyti vyrų įkyrumą pagarba, kurią moteris sužadina, taip pat teisę reikalauti pagarbos sau, net neturint jokių nuopelnų – šį išdidumą ir šią teisę moteris gina, remdamasi vien tik pagrįsta savosios lyties teise. – Moteris visada yra atsisakančioji pusė, o vyras – siekiančioji; jeigu moteris nusileidžia, šitai yra palankumo ženklas. – gamta nori, kad moters būtų ieškoma, dėl to moteris pasirinkdama (pagal savo skonį) neturi būti tokia išranki, kaip vyras, kurį gamta sukūrė grubesnį ir kuris moteriai patinka jau tada, kai parodo tik fizinę savo jėgą bei sugebėjimą ją apginti; juk jei moteris bjaurėtųsi vyro figūros grožiu ir įsimylėdama būtų išranki, tai ji pasidarytų siekiančioji, o jis – atsisakančioji lytis; šitai pažemintų moterį net vyrų akyse. – meilėje ji turi būti šalta, o vyras aistringas. Vyrui nedera nepaklusti meilės šauksmui, o moteriai negarbinga šiam šauksmui lengvai pasiduoti. –

Moterų dorybės ir ydos skiriasi nuo vyrų ne tiek rūšimi, kiek motyvais: ji privalo būti kantri, o jis – pakantus. Ji – jautri (empfindlich), jis – jausmingas (empfindsam). Ūkio reikaluose vyro rūpestis – įsigijimas, o moters – taupumas. – Vyras pavyduliauja, kai myli; moteris pavyduliauja ir nemylėdama, nes ji iš savo gerbėjų būrio praranda tiek vyrų, kiek jų pradeda mergintis kitoms moterims. – Vyras turi skonį sau, moteris padaro save kiekvieno skonio objektu. – „Tai, ką kalba visuomenė, – teisinga, ir tai, ką ji daro, – gerai“ – štai moters principas, kuris vargu ar suderinamas su charakteriu griežta to žodžio prasme.

[I. Kantas. Antropologija pragmatiniu požiūriu]

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code