Kultūra ir vertė

virselis

Ludwig Wittgenstein „Kultūra ir vertė“, iš vokiečių k. vertė Saulenė Pučiliauskaitė

Leidykla: Kitos knygos (2013)

Palikimo tvarkytojai tarp L.W. rankraščių aptiko pastabų, kurios turiniu niekaip nederėjo su jo įprastosios filosofijos temomis. Leidėjas G.H. von Wrightas, padedamas Heikki Nymano, tas pastabas surinko ir išleido rinkiniu „Pabiros pastabos“, o netrukus pasirodęs vertimas į anglų kalbą atsižvelgus į tematiką pavadintas „Kultūra ir vertė“. Čia Wittgensteinas jau ne filosofas logikas. Čia jis veikiau žmogus. Pastabos, trumpi fragmentai knygoje prasideda nuo 1914-ųjų, t.y. filosofinio pakilimo pradžios, o baigiasi žodžiais, parašytais beveik prieš pat mirtį. Tai – ne tiek proto, kiek sielos portretas, ir ne tiek to portreto kontūras, kiek spalvos. Loginis Wittgensteino filosofijos matmuo rodo, kad tai jis, o šios pastabos atskleidžia, koks jis.

*********

Žmogus įkalintas kambaryje, kai durys neužrakintos ir atidaromos į vidų, bet jam neateina į galvą jas patraukti, užuot stūmus.

Tai, kad man – arba visiems – taip atrodo, dar nereiškia, jog taip ir yra. Tačiau galbūt galima savęs paklausti, ar galima tuo prasmingai abejoti.

Skirtingi augalai ir jų žmogiškas charakteris : rožė, gebenė, žolė, ąžuolas, obelis, javai, palmė. Palyginti su skirtingais žodžių charakteriais.

Žmonės, nuolat klausiantys KODĖL, panašūs į turistus, kurie skaitydami kelionių vadovą stovi priešais pastatą ir skaitydami jo atsiradimo istoriją etc. Nemato paties pastato.

*********

Wittgensteinas  įdėmiai žvelgia į save ir bando įvertinti savo mąstymo būdą. Daug mąsto apie tikėjimą ir krikščionybės prasmę. Klausosi muzikos, išgirsta ją savyje ir aprašo. Jį domina „teisinga perspektyva“, paprastą gyvenimo reiškinį paverčianti meno kūriniu. Jis smerkia mokslinį požiūrį į daiktus, nes šis užmušąs nuostabą. Jis mąsto apie talentus, genialumą ir stilių, skaito eilėraščius ir samprotauja apie teatrą. Apmąsto dvilypę  – austrišką ir žydišką – savo kilmę. Į jo samprotavimų lauką patenka Spengleris, Goethe, Shopenhaueris, Grillparzeris, Krausas, Kleistas, Tolstojus, Freudas.

Ši knyga – tarytum atviras Wittgensteino pokalbis su pačiu savimi. Jis teigė, kad visa jo filosofija – labai asmeniška. Būtina skaityti šią knygą, jei norime suprasti  Wittgensteino filosofiją ir įgyti naują, kitokį požiūrį jo gvildenamas temas.

Parengta pagal vertėjos Saulenės Pučiliauskaitės parengtą knygos pratarmę.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code