LAO DZE: apie pyktį

Malonę ir nemalonę pagimdo baimė,
savęs išaukštinimas tolygus didžiuliai nelaimei;
kodėl aš sakau: malonę ir nemalonę pagimdo baimė?
malonė skiriama žemiau stovintiems,
jie su baime ją priima,
su baime ją ir praranda;
todėl ir sakau: malonę ir nemalonę – abi jas pagimdo baimė;
o kodėl aš sakau: savęs išaukštinimas tolygus didžiulei nelaimei?
nelaimė mane užklumpa,
nes aš vertinu savąjį „aš“;
jei nevertinčiau savojo „aš“,
nelaimė manęs neištiktų;
kas pasaulį brangina kaip patį save,
tam galima patikėti pasaulį;
kas mylėdamas save tapatina su pasauliu,
tam galima patikėti pasaulį.

***

Tikras karvedys nekaringas,
tikras kovotojas nepiktas,
tikras nugalėtojas nesikivirčija,
tikras žmonių valdovas – nuolankus;
tai vadinu taikingojo De,
tai vadinu žmonių valdymo jėga,
tai aukščiausias Dao, kurs nuo senų senovės
prilygsta dangui.

***

Numaldžius didžiausią pyktį,
truputis jo vis dėlto lieka;
kaip jo atsikratyti?“

Išminčius duoda pasižadėjimą
ir neskatina prievartos;
kuris turi De, tas ištikimas pasižadėjimui,
kas jo neturi, tas didina lažą;

Dao nė su kuo nesigiminiuoja –
jis visada teisiųjų pusėje.