Apie patirtį

patirtis

Sakoma, kad žmogus patiria savo pasaulį. Ką tai reiškia?
Žmogus keliauja daiktų paviršiumi ir pa-tiria juos. (Der Mensch befährt die Fläche der Dinge und erfährt sie. Vokiškas veiksmažodis erfahren lietuviškai verčiamas veiksmažodžiu „patirti” (atitinkamai daiktavardis Erfahrung – daiktavardžiu „patyrimas”, „patirtis”). Filosofinėje kalboje ši sąvoka įgijo abstraktaus mąstymo priešybės reikšmę – „ką nors patirti” reiškia „suvokti to dalyko visą konkretybę”, tuo tarpu abstrakčiai mąstydami imame domėn tik tam tikrus mąstomo dalyko aspektus, abstrahuojamės nuo to dalyko konkretybės. Tačiau Buberiui čia rūpi kas kita. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad žodis erfahren yra žodžio fahren (= važiuoti) vedinys, t.y. reiškia judėjimą paviršiumi. Tad „patirdamas” daiktus žmogus juda „daiktų paviršiumi”, juos „apkeliauja” (befährt). Šitaip judėdamas, jis sukaupia „pa-tirtį”, tačiau pastaroji lieka „paviršinė”, nes yra susijusi tik su daiktų paviršiumi. Tokio „slydimo paviršiumi” priešybę Buberis vadina „santykiu” (Beziehung) arba „susitikimu” (Begegnung), apie kuriuos bus kalbama toliau. Todėl santykio/susitikimo priešstata Bubcriui yra esmingesnė už konkretybės/abstrakcijos priešstatą. Lietuviškas žodis „pa-tiria” palyginti neblogai (tik kiek kitu aspektu) išreiškia Bubcriui rūpimą „paviršutiniškumo” aspektą: priešdėlis „pa-” gali suteikti veiksmažodžiui trumpalaikio (pvz., pažvelgti, paturėti) arba užbaigto (pvz., pavalgyti, padėti) veiksmo prasmę.) Iš daiktų jis pasisemia žinių apie jų sandarą, pasisemia patirties. Jis patiria, kokie tie daiktai yra.)
Tačiau ne vien patirtys (Erfahrungen) priartina pasaulį prie žmogaus.
Juk patirtys žmogui parodo tik tą pasaulį, kurį sudaro tik Tai ir Tai, tik Jis ir Jis, tik Ji ir Ji, ir tik Tai.
Aš patiriu „kai ką”.
Niekas nepasikeis, jei – kaip liepia toli gražu neamžina perskyra, kylanti iš žmonių padermės troškimo atšipinti mirties slėpinį – prie „išorinių” patirčių pridėsime „vidines”. Vidiniai
daiktai ar išoriniai daiktai – vis vien tai tik daiktai tarp daiktų!
Aš patiriu „kai ką”.
Ir niekas nepasikeis, jei prie „viešųjų” patirčių pridėsiu „slaptąsias”, pridėsiu puikuodamasis ta pasipūtusia išmintimi, kuri daiktuose mato uždarą, tik pašvęstiesiems skirtą dalį, ir
turi raktus nuo tos dalies. O, slaptume be paslapties, o žinių sankaupa! Tik Tai ir Tai, ir Tai!

[Buber M. Dialogo principas I. AŠ ir TU. Vilnius: Katalikų pasaulis. 1998. P.71, 72]

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code