Konflikto būtinybė

Hausas ir Sokratas. Du atvejai, tie patys simptomai. Geriausi Hauso draugai apibūdina jį kaip grubų, pasipūtusį ir agresyvų. Jis niekada nepraleidžia progos sarkastiškai sukritikuoti žmonių. Jis atmeta bet kokias vykdomąsias ar klinikos pareigas. Skvarbus Hauso protas pavertė jį vienu geriausių diagnostinės medicinos specialistų (…).

Vienintelis asmuo, kartais mėginantis kontroliuoti Hausą, yra Kadi, medicinos fakulteto dekanė ir ligoninės administratorė. Nors ji pripažįsta, kad Hausas yra geriausias iš jos gydytojų, Hauso manija paslaptingoms ligoms kartais yra brangiai kainuojantis košmaras. Dirbdamas privalomą darbą klinikoje jis slapstosi. Normų neatitinkantis ir kartais visiškai neteisėtas jo gydymas sukelia daugybę problemų ir net baigiasi teismo procesais. Dėl jo atsisakymo patvirtinti naujus vaistus ligoninė prarado 100 milijonų dolerių. Jis sugadino ligoninės magnetinio rezonanso tomografą bandydamas nuskenuoti kulkos peršautą kaukolę (žinoma, Kadi tą buvo uždraudusi).

Hausas žmonėmis rūpinasi ne daugiau, nei finansiniais reikalais. Jis staiga įsiveržia pas kitus gydytojus jiems esant šalia savo ligonių arba paskambina jiems vidury nakties norėdamas pasitarti dėl kokio nors ligonio. Visgi jis nesiklauso jų nuomonės, bet kurį jų atsakymą sarkastiškai atmeta ir jaučia didžiulį malonumą žemindamas juos jų bendraamžių ir ligonių akivaizdoje. Hausas yra „lygių galimybių naikintojas“, agresyvus ir žeminantis savo paties ligonius.

Taigi ar Hausas paprasčiausiai yra „kliedintis lunatikas“, ar bjaurus jo elgesys yra daug sudėtingesnės situacijos simptomas? Galėtume parafrazuoti Hausą (iš serijos Sokrato metodas) ir atsakyti: „Pasirinkęs gydytoją pasirinksi ir savo simptomus. Aš tik paprastas pašlemėkas. Tai vienintelis mano simptomas. Neurologas sako, kad tai mano hipofizis, endokrinologas teigia, kad tai antinksčio auglys, reanimatologas… jo negalima trukdyti, todėl jis siunčia mane pas sąmojingą filosofą, o tas tvirtina, kad engiu kitus, nes įsivaizduoju esąs Sokratas.“

Sokratas? Jeigu ką nors senovės graikai galėjo laikyti kenkėju, tai tik Sokratą. Pagal profesiją jis buvo mūrininkas, bet jam aiškiai labiau patiko leisti laiką diskutuojant filosofinėmis temomis, neduoti ramybės kitiems klausimais apie tiesą, grožį ir teisingumą. Pats jis nieko nerašė, tačiau Delfų orakulas pareiškė: „Jis yra visų išmintingiausias.“ Protingi jauni atėniečiai, pavyzdžiui, Platonas ir Ksenofonas, buvo Sokrato „ančiukai“ ir įamžino jį kaip pagrindinį savo dialogų veikėją.

Sokratas apleido savo amatą dėl filosofijos, todėl buvo neturtingas. Jis negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais, dėl to jį nuolatos persekiojo aštrialiežuvė jo žmona Ksantipė. Nors ji yra vienintelė kada nors laimėjusi ginčą prieš Sokratą – kaip ir Kadi yra vienintelis žmogus, retkarčiais suvaldanti Hauso valią – jos įspėjimai neturėjo daug įtakos išmintingam jos vyrui.

Kaip ir Hausas, Sokratas nerodė daug empatijos įtraukdamas žmones į filosofines diskusijas. Nors, priešingai nei Hausas, jis vertino draugystę, žmonės greitai pastebėjo, kad diskusijos su juo buvo „malonios“ tarsi elektros iškrova. Toks nemalonumas buvo pateisinamas, nes Sokratas įsivaizdavo vykdąs Dievo misiją ir turintis įrodyti žmonėms, kad jie nieko nežino. Tokios misijos dalis buvo sugriauti sofistų, kurie mokė pergalingų argumentų meno dėl pačių argumentų, o ne dėl tiesos, teorijas.

Kam gluminti ir stulbinti žmones ironiškais klausimais, jeigu paskui tik įžeidžiate juos ir atmetate jų atsakymą? Atsakymą perša vadinamasis Sokrato metodas.

[Irwin W., Jacoby H. Hausas ir filosofija. Meluoja visi. Vilnius: Metodika. 2011. P.92-94]

Dalintis:

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code