Achilas bijo užmigti

popular-panorama

Rene Magritte: Popular Panorama, 1926

Nenarsu atsigulti į lovą, kiek per plati; čia lengvai gali pagauti mintys apie Hawwah, jos suriš rankas, Achilas galės tik apsiversti ant kito šono, mintys plieks, plieks, gal iki pirmų paukščių, visą tą laiką jis kūnu, kiekvienu raumeniu ir odos audinio siūlu jaus Hawwah, patalynė kels karštį, bijos, kad fantazijos konfeti nemesteltų spalvotų scenarijų pilkais kraštais; dabar Achilas nėra tikras, ar geriau suvis neiti miegoti, nei eiti ir neužmigti, tad jei rašytų trumpą apsakymą, galbūt įterptų – stovi štai naktį prie lovos, laiko ranką ant šviesos jungiklio ir mąsto: spausti ar ne; be abejo, jungiklis tai ne muškieta, neiššaus, tačiau jis drauge ir žino, kad nuspaudęs jungiklį ir atgulęs veikiausiai ir nebepasikels iš lovos, taip, čia praverstų konkretumas, tačiau tai nebūtina sąlyga, nes nederėtų apie tai prabilti, leistis į stambias asmeniškas smulkmenas, pamanykit, kaip ten bebūtų – jis neprisiverčia nuspausti tojo jungiklio, gal jis veltui eikvoja elektrą, ne – tiesiog nuilso kaip nustojęs ėsti mulas, nesutramdo minčių, jos grasinasi liūtais išlėkti, taip, veikiausiai, juk kiti, atskirus kelius pasirinkę žmonės tiesiog neva negalvoja apie anąjį žmogų, jam reikia vėl išmokti būti su savimi, takioji upe, tu kabėjai virš jos žemyn galva, o gal tiesiog spausti tą šviesos jungiklį, juk nesi bailys, Achilai, na gerai, kas bus, tas, po kurio laiko atsikelia, atsigeria vandens iš čiaupo, o pro langą nesimato ženklių pokyčių nuo praėjusių dekadų, tik kitokia mėnulio padėtis, išraiška, gal kiek paaštrėjo vėjas, mažiau šviesų kaimyninėse trobose, gal dėl ūksmų, dar iš kažkur atsklinda šuns inkštimas, tai juk tas kaštoninis labradudelis iš už sienos, koks ten jo vardas, pažadai ant Stikso antklodės, ką daryti, atsigulus vartosi ir vėl mintys lekia šuorais, staiga iškyla dažninis laikas, kai būdamas paauglys jis pusę nakties tikrindavo, ar užsklendė duris; būdavo, atsigula, atsikelia, nulekia prie durų, paklebena rankeną ir vėl iš pradžių, verpėja, likimo piešėja, nepalenkiamoji – teneveržkit, gijos, juk to negalima kartoti daugiau kaip 31 metus.

Žiauriai niežti kulną. Hawwah jau veikiausiai miega.

Deividas Preišegalavičius
Šaltinis: satenai.lt

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code