Meletė: savasties technologijos

Bernardas Stiegleris, vienas įdomiausių šiandienos filosofų, buvo nuteistas už ginkluotą apiplėšimą. Nelaisvėje įgijęs daug laisvo laiko, jis susidomėjo filosofija. Pirmiausiai uždara erdvė jį privertė permąstyti, kaip ir kam skiriamas laikas.

Daren Newman / meandmypen.com

Perskaitęs Epikteto raštus, Stiegleris nusprendė pradėti eksperimentą su savimi, kurio esmę sudarė jau Platono dialoguose sutinkama ir stoikų išplėtota meletės technika. Meletė, mąstymo ir kontempliacijos mūza, stoikų filosofijoje išreiškia įvairius pratimų kompleksus, kurie koreguoja žmogaus gyvenseną, įpročius ir nusiteikimus. Tai savotiška vidinio gyvenimo pratybų forma, kurios esmė yra kasdienė disciplina. Ją praktikuojantys siekia ne tik suprasti idėjas, bet ir jas atgaivinti savo prote ir tokiu būdu pakeisti save.

Pirmiausia Stiegleris pradėjo nuo knygų. Rytais jį kankindavo nemalonūs sapnai, todėl, stengdamasis juos užmiršti, jis griebdavosi Stephan’o Mallarme raštų. Perskaitęs eilėraštį ar prozos kūrinį vieną kartą, Stiegleris imdavo jį skaityti antrą kartą. Paskui dar kartą. Prie trumpo teksto praleisdavo pusę valandos, kartodamas tą patį veiksmą, nesistengdamas išmokti atmintinai, tik iki galo suprasti tai, kas parašyta.

Vakarais pereidavo prie romanų ir pasinerdavo į tą patį procesą. Ilgainiui šis žmogus beveik nustojo kalbėti, didžiąją dalį laiko praleisdavo tyloje ir rašytinių tekstų pasaulyje. Tuo pat metu pamažu ėmė įsiklausyti į save ir, kaip jis yra sakęs, išgirdo „kitą save”, kuris prabilo ir ėmė jį keisti. Tyla ir tekstai atvėrė tokią jo savasties pusę, kurios jis nebuvo pastebėjęs.

Vėliau jo praktikuotą metodą filosofas Michelis Foucault pavadino „savasties technologijomis”. Štai kaip atrodė kalinio, kuris išėjęs į laisvę tapo vienu garsiausių šiandienos filosofijos profesorių, kasdienių pratybų rinkinys:

1. Kiekvieną rytą – pusvalandis skaitymui. Poemą arba prozos kūrinį reikia perskaityti kelis kartus, kad jį suvoktum iki galo.
2. Lavinti įvairiausių būdų rašymą ir perimti sąsajas su kitų autorių tekstais.
3. Vakare skaityti romanus.
4. Mažiau kalbėti, daugiau skaityti ir rašyti.
5. Įsiklausyti ir pasižymėti viską, ką išgirsi ir perskaitysi.
6. Pasitelkus vidinę dialektiką, neutralizuoti negatyvius vidinius monologus.

Ištrauka: Tomas Ramanauskas, Kristupas Sabolius (2014). Žmogus, kuris žinojo viską. Išleido: Dega dangus. 29 psl.