Antropologinių prieigų taikymas Lietuvos kultūros tyrinėjimams

2013 m. lapkričio 8 d. Lietuvos kultūros tyrimų instituto Lyginamųjų kultūros tyrimų skyrius surengė simpoziumą.

Tikslas – apibrėžti antropologinių kultūros tyrinėjimų lauką, kuris suaktualintų kitybės problemas ir leistų atskleisti Lietuvos kultūros daugialypumą.

Vytautas Rubavičius „Atminties politika: vietovė ir tapatumas“
V. Rubavičius pasakoja apie vietos, kultūrinės atminties ir tapatumo sąsajas, apie jų galimus tarpusavio sąveikos modelius. Tapatybė formuojasi atsiskiriant nuo didžiojo Kito. Aptartas tautinis, socialinis ir kitokie tapatumai. Apibrėžiamos brandžios visuomenės formavimosi prielaidos.

Stanislovas Mostauskis „Atmintis ir kraštovaizdis Česlovo Milošo eseistikoje“

S. Mostauskis pasitelkdamas Milošo ontologiją analizuoja, kaip svetima vieta tampa sava, kaip gyvenamoji vieta tampa būties apibrėžimu. Kraštovaizdis iškyla palimpsesto pavidalu, kai sudengęs daugybę sluoksnių pradedi juos nurenginėti ir taip vienu metu atveri daugybę sluoksnių, prabylančių dabarties taške, konkrečiam žmogui – laiko, erdvės, paties žmogaus atminties balsais. Vyksta diskusija apie tapybą, metų laikus, Čiurlionį ir žalios spalvos metafiziką.

Odeta Žukauskienė „Antropologinė vieta ir šiuolaikinis bevietiškumas“
21 a. amžius, tai antropologijos amžius, įvyksta posūkis į antropologijos laiką. Antropologinę prieigą galima taikyti ne tik svetimos, bet ir savo kultūros tyrinėjimams. Dauguma šios srities mokslininkų tiria išsyk dvi temas, vieną renkasi iš svetimų kraštų, tarkim iš Indijos ar Kinijos, o kita tema siejasi su šiuolaikinės vietos kultūros problema, pasakoja O. Žukauskienė. Taip pat mini, kaip pavyzdį, naująjį Hanso Beltingo centrą, kuriame psichologijos, vaizdo ir medijos teoretikai vienijami į vieną tyrimų lauką. Pagrindinis intelektualinių antropologinių tyrimų objektas yra Kitas. Tiriamos įvairios Kito formos – egzotiškas Kitas, tolimas Kitas, vidinis Kitas, Kitas asmeniniame gyvenime…

Alvydas Noreika „Kavoliška Vinco Kudirkos psichobiografija“
A. Noreika kalba apie kavolio požiūrį į lietuvių tautinį charakterį, pasitelkiant Eriksono, Froido idėjas apžvelgiama psichoistorinė perspektyva, emigrantų gyvenimas, konceptualizuojama asmens tapatybės krizė.

Antanas Andrijauskas „Psichologinė antropologija – Lietuvos kultūros ir visuomenės patologizacijos pažinimo instrumentas”
A. Andrijauskas klaba apie dabartinio mūsų etnopsichologinio, politinio, kultūrinio ir akademinio gyvenimo patologinius procesus. Apokaliptinio mąsto migracija, nieko neatspindindinti ir kažkokioje paralelinėje tikrovėje gyvenanti žiniasklaida, transnacionalinės korporacijos ryjančios mūsų ekonominius ir demografinius išteklius, kosminio mąsto aukščiausių valstybės pareigūnų korupcijos atvejai tai tik dalis vardijamų pranešime problemų.

Profesorius Antanas Andrijauskas kviečia konsoliduotis intelektualinį elitą ir keisti esamą padėtį.

(Susijęs vaizdo įrašas: Turime tik valstybės karikatūrą)

Diskusija: