Žodis „revoliucija“

revoliucijaTeoriškai žodis „revoliucija“ tebeturi tą pačią prasmę kaip ir astronomijoje. Tai ratu slenkantis judėjimas; visiškai užbaigus ciklą, pereinama nuo vieno valdymo būdo prie kito. Nuosavybės formos permaina atitinkamai nepasikeitus valdymo būdui yra ne revoliucija, o reforma. Nėra ekonominės revoliucijos, kad ir kokios – kruvinos ar taikios – būtų jos priemonės, kuri sykiu nebūtų ir politinė. Jau tuo revoliucija skiriasi nuo maišto. Garsieji žodžiai: „Ne, sere, čia ne maištas, čia revoliucija“ pažymi tą esminį skirtumą. Tiksli šių žodžių prasmė: „Revoliucija reiškia, kad tikrai keisis valdymo būdas“. Maištas, vos prasidėjęs, baigiasi. Jis – tik nerišlus liudijimas. Skirtingai negu maištas, revoliucija prasideda nuo idėjos. Tiksliau kalbant, ji įterpia idėją į istorinę patirtį, o maištas tėra judėjimas, kai nuo individualios patirties einama prie idėjos. Tuo metu, kai net kolektyvinio maištaujančio judėjimo istorija visuomet tėra galutinio įsitraukimo į įvykius, aklo, nesiremiančio nei sistema, nei argumentais, protesto istorija, revoliucija yra bandymas sumodeliuoti veiksmą, kai idėja remiamasi tam, kad pasaulis būtų kuriamas pagal tam tikrą teoriją. Štai kodėl maištas žudo tik žmones, o revoliucija naikina sykiu ir žmones, ir principus. Tačiau dėl tų pačių priežasčių galima pasakyti, kad istorijoje dar nebuvo revoliucijos. Juk ji turi būti vienintelė ir galutinė. Judėjimas, kuris, regis, užbaigia ciklą, iš tikrųjų pradeda naują ciklą būtent tą akimirką, kai įsitvirtina naujas valdymo būdas.

Ištrauka:
Kamiu, A. Maištaujantis žmogus. Vilnius: Kronta. 2006, 93-94 psl.

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code