Filosofas – ne reflektuotojas, o kūrėjas

DaoŠiuo metu mąstymo padėtis bloga todėl, kad prisidengus modernizmo pavadinimu grįžtama prie abstrakcijų, vėl gvildenama kilmės problema ir panašūs dalykai… Dėl to visos analizės, kur kalbama apie judėjimus, vektorius, tampa neįmanomos. Tai nusilpimo, reakvijos laikotarpis. O juk filosofijoje buvo manoma, kad kilmės problema nebegali būti svarstoma. Nebėra reikalo kalbėti nei apie pradžią, nei apie pabaigą. Veikiau buvo keliamas klausimas: o kas gi vyksta „tarp“? Tą patį galima pasakyti ir apie fizinius judėjimus.

Judėjimai sporto ir papročių srityse kaičiasi. Ilgai gyvavo energija pagrįsta judėjimo samprata: yra atramos taškas, arba kokia nors būtybė yra judėjimo šaltins. Bėgti, mesti svarmenį ir pan. – tai pastanga, pasipriešinimas, atsiremiant į pradžios tašką, svertą. Tačiau šiandien matome, kad judėjimas vis rečiau apibrėžiamas pasitelkiant sverto atramos tašką.

Visos naujos sporto šakos – banglenčių, burlenčių, skraidyklių sportas – tokio pat pobūdžio: įsiliejama į jau judančią bangą. Tai nebe kilmė, kaip pradžios taškas, būdas išvesti į orbitą. Kaip įsiterpti į didelės bangos judėjimą, į kylantį oro stulpą, kaip „atsidurti tarp“, užuot buvus pastangos šaltiniu, – tai pamatinis klausimas.

Ir vis dėlto filosofijoje grįžtamas prie amžinųjų vertybių, prie minties apie amžinąsias vertybes saugantį intelektualą. Dėl šito dar Benda priekaištavo Bergsonui: jis esąs savo klasės – intelektualų klasės – išdavikas, nes bando apmąstyti judėjimą.

Šiandien amžinųjų vertybių vaidmenį atlieka žmogaus teisės. Tai teisinė valstybė ir kitos sąvokos – visi žino, kad jos labai abstrakčios. Ir vardan viso šito stabdomas bet koks mąstymas, bet kokios judėjimą pasitelkiančios analizės tampa neįmanomos.

Tačiau įvairios priespaudos formos yra siaubingos būtent todėl, kad užkerta kelą judėjimams, o ne dėl to, kad išniekina amžinybę.

Kai tik prasideda minties nuskurdimo laikotarpis, filosofija prisidengia refleksija „apie“… Jeigu ji pati nieko nekuria, tai ką gi  jai veikti, jei ne mąstyti apie? Tad ji mąsto apie amžinybę arba apie istoriškumą, bet pati judėti nebepajėgia.

Filosofas – ne reflektuotojas, o kūrėjas

Šaltinis: Gilles Deleuze (2012). Derybos. Vilnius: Baltų lankų leidyba. 191-192 psl.

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code