Mada

Prieš keletą metų žurnalas Mad  išspausdino seriją karikatūrų, iliustruojančių keturis galimus lygmenis, kuriais subjektas siejamas su visuomenėje įprasta simboline norma. Apsiribokime mados norma. Žemiausio lygmens yra neturtingieji, kurie – žiūri į madą abejingai – jų vienintelis tikslas yra tiesiog neatrodyti aptriušusiam, išsaugoti padorumo standartą. Po to eina žemesnioji vidurinioji klasė, kuri desperatiškai siekia laikytis mados; tačiau dėl finansinių apribojimų jie visuomet „vėluoja“ ir vilki tai, kas buvo madinga prieš sezoną. Aukštesnioji vidurinioji klasė, kuri iš tiesų gali leisti sau laikytis paskutinės mados, dar nereprezentuoja aukščiausio lygmens: virš jų yra madas diktuojantys turtingieji, kurie vėlgi (kaip žemiausio lygmens atveju) yra abejingi madai, bet dėl skirtingų priežasčių – jiems nereikia laikytis jokios išorinės normos, nes jie patys nustato normą. Tai, ką jie vilki, ir yra madinga. Signifikanto teorijai ypač svarbus šis ketvirtas ir paskutinis lygmuo, kuris, kaip paradoksalus perteklius, papildo tobulą paskutinės mados laikymąsi. Šis lygmuo numato tam tikrą atspindintį ankstesniojo lygmens apvertimą: turinio požiūriu du paskutiniai lygmenys yra visiškai vienodi, skirtumas tarp jų yra grynai formalus – madas nustatantys turtingieji rengiasi taip pat kaip aukštesnioji vidurinioji klasė, bet dėl skirtingų priežasčių: ne dėl to, jog jie norėtų laikytis paskutinės mados, bet paprasčiausiai dėl to, kad nors ir ką jie vilkėtų, tai yra paskutinė mada.

[Žižek S. Viskas, ką norėjote sužinoti apie Žižeką, bet nedrįsote paklausti Lacano. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. P.280-281]

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code