Žiuljenas Ofre de La Mettrie

Žiuljenas Ofre de La Mettrie (Julien Offray de La Mettrie, 1709-1751 m.) – prancūzų mokslininkas, filosofas materialistas. Pirmas Prancūzijoje nuosekliai išdėstė mechaninius materijos principus. Jo teiginys, jog visatoje egzistuoja tik materiali substancija ir žmogus yra tobuliausia jo dalis – buvo Naujųjų laikų iškeltas uždavinys.

Materializmo argumentai

„… Visatoje egzistuoja tik viena modifikuota substancija.“
(Julien Offray de La Mettrie.. Žmogus-mašina. Vilnius: Vaga. 2011, 107p.)

La Mettrie sistema trumpa ir paprasta: visi objektai yra materialūs. Jį domino vienintelis materialus objektas – žmogus. Jo tezė: siela galinti priklausyti nuo kūno tik pati būdama kūnas. Svarbiausia argumentas – sielos priklausomybė nuo kūno, apie kurią, pasak La Mettrie, byloja daugybė faktų. Kūnui užmigus, užmiega ir siela; sulėtėjus kraujotakai, siela tampa pasyvi, o kai kraujotaka tampa per daug aktyvi, siela negali miegoti; kai kūnas negauna maisto, siela silpsta, o kai jis pamaitinamas, ji vėl atsigauna; kūno liga sukelia sielos sutrikimus: pakanka vidurių užkietėjimo, kad bebaimė narsa virstų bailumu. Sielos priklausomybė nuo kūno dažnai pastebima plika akimi, tačiau būna, kad sielą veikiantys kūno pokyčiai yra tokie subtilūs, jog jų neįmanoma pastebėti. Mažutė skaidulėlė, kurios neaptinka netgi kruopščiausias skrodimas, gali genijų paversti kvailiu. Žmogaus sielos būsenos priklauso ne tik nuo jo paties kūno, bet ir nuo kitų kūnų. Siela ne tik atlieka mąstymo funkciją, bet ir suteikia kūnui gyvybę ir jį išjudina. Ji negalėtų kūno išjudinti, je pati nebūtų kūnas. Mąstymas – ne tik materijos savybė, mąstymas pats materialus procesas. Siela – ne materijos savybė, o materiali substancija. Kai kurių gyvūnų širdys plaka ir išimtos iš kūnų, nupjauti raumenys dirginami susitraukinėja, o iš supjaustytų polipo dalių po tam tikro laiko išauga visas organizmas. Kiekvienai, net smulkiausiai organinės materijos dalelei būdingos psichinės savybės. Tačiau į klausimą, kodėl vis dėlto materijai yra būdingos psichinės savybės, La Mettrie neatsakė. La Mettrie netikėjo galimybe pažinti materijos ir sąmonės ryšio prigimtį. Konstatuojame šį ryšį kaip faktą, bet jo, kaip ir daugelio kitų nustatytų faktų, negalime paaiškinti.
La Mettrie mėgino įtikinti, kad žmogus yra tokia pati mašina kaip ir gyvūnai, tik geriau sukonstruota ir išsiskirianti atsitiktine savybe – kalba. Jis vylėsi sulauksiąs beždžiones išmoksiant kalbėti ir sukursiant kultūrą, nenusilaidžiančią žmonių sukurtai kultūrai. Taigi, pasak jo: nėra nei aukštesnių būtybių, nei daiktų, viskas yra vienoda, visur yra tik materija ir mašina.
Šios materializmo išvados palietė religiją, metafiziką, etiką: jeigu egzistuoja tik materija, tai nėra nei Dievo, nei savarankiškos ir nemirtingos sielos.
Politinė ir visuomeninė materializmo įtaka buvo stipresnė nei filosofinė. La Mettrie troško reformų: iš savo mechanistinės filosofijos padarė išvadą, kad pasaulyje viešpatauja būtinumas, o ten, kur reiškiasi būtinumas, nėra kaltės; ten nesama nusikaltėlių, o yra tik ligoniai, kuriuos reikia ne teisti, o gydyti; remdamasis tokia pozicija, jis reikalavo socialinės, pirmiausia teisinės, santvarkos reformų. Rezultatų nereikėjo ilgai laukti: materializmas tapo vienu Didžiosios revoliucijos veiksnių.

Gyvenimas

La Mettrie buvo gydytojas, išsilavinimą gavęs garsioje to meto Boerhave‘s mokykloje Leidene. Praktika vertėsi gimtajame Sen Malo mieste, vėliau buvo karo gydytojas Paryžiuje. Bet pasirodžius pirmajai filosofinei knygai, skelbusiai kraštutinį materializmą, bei kolegas pašiepusioms satyroms, jis buvo priverstas palikti tėvynę: 1746 m. La Mettrie pabėgo į Olandiją, o kai ir ten jam buvo uždrausta gyventi, 1748 m. prieglobstį rado Berlyne, Frydricho II dvare. La Mettrie buvo iš tų žmonių, kurie mėgo pasipuikuoti radikaliomis pažiūromis ir provokuoti viešąją nuomonę. Todėl jis užsitraukė visuotinį pasipiktinimą ir tapo materializmo atpirkimo ožiu. Akivaizdžios įtakos jo filosofinei orientacijai turėjo gydytojo profesija. Sirgdamas jis pastebėjo, kad karščiavimo būsena veikia mąstymą, ir šis faktas lėmė jo materialistinę poziciją. Svarbiausias filosofinis veikalas – „Žmogus-mašina“ („L‘homme-machine“, 1748 m.). Mechanistinio pobūdžio La Mettrie materializmas sietinas su Dekarto ir Spinozos pažiūromis.

„Nemenkinkime gamtos išteklių – žmogaus proto dėka jie gali pasidaryti begaliniai.“

(Julien Offray de La Mettrie. Žmogus-mašina. Vilnius: Vaga. 2011, 49 p.)

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code