Fenomenologinė filosofija

smuikas

Fenomenologija yra ne šiaip sąmonės filosofija – tai intencionalaus gyvenimo filosofija. Ji apima visas gyvenimo plotmes. Fenomenologija tyrinėja, kaip sąmonė dalyvauja kultūros, visuomenės, istorijos, pasaulio konstitucijoje, ji aprašo tas pasaulio sąmonės struktūras, be kurių žmogaus gyvenimas pasaulyje būtų neįmanomas. Fenomenologinė filosofija yra universali. Ji sprendžia visas su žmogaus gyvenimu susijusias problemas. Šiandieninė postmodernistinė filosofija dažnai kalba apie filosofijos mirtį. Filosofija suprantama kaip mokslų tarnaitė arba kaip vienas iš šiuolaikinės literatūros žanrų, kuris niekam neįpareigoja. Filosofija redukuojama į socialinių mokslų pragmatiką arba paverčiama idėjų istorija. visi tokie bandymai diskvalifikuoti filosofiją ir ją paversti „silpnu mąstymu“ fenomenologijos nesugundo. Fenomenologinė filosofija pabrėžia praktinę filosofijos pusę, tačiau ją supranta ne kaip bet kokių teorijų atsisakymą, bet kaip atsakomybę už teorijas ir jų kritinį svarstymą atsižvelgiant į pritaikymo galimybes. Pasak Husserlio, filosofai turi prisiimti atsakomybę už visą žmoniją. Filosofai suprantami kaip savotiški žmonijos sanitarai. Kas kitas, jei ne filosofas, turi kritikuoti nihilistines nuostatas, galiojančias įvairiose biologinėse evoliucijos sampratose, kai žmogus suvokiamas kaip biologinių instinktų suma arba kai jis apibūdinamas kaip savos rasės ar genties determinuotas produktas. Fenomenologinė kritika parodo, kad tokios teorijos naikina ne tik filosofijos, bet ir mokslų galimybę, nes žmogų supranta tik kaip natūralų faktą, nesugebantį siekti idealios tiesos.

[Jonkus D. Patirtis ir refleksija: fenomenologinės filosofijos akiračiai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 2009. P. 15]

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code