Filosofijos pradžia – atsidėti vieno didžio filosofo studijoms

Renė Magritas, „La Clairvoyance” (1936)

Filosofai ryškiai skiriasi savo rangu ir filosofavimo stiliumi. Filosofiniam gyvenimui lemtinga, ar nuo pat jaunystės atsidedama vieno didžio filosofo studijoms; ne mažiau svarbu, koks tas filosofas. 

Galima sakyti, kad didžiame kūrinyje jau viskas yra. Studijuojant didį filosofą, įeinama į visą filosofijos karalystę. Nuodugniai įsigilindamas į didį kūrinį, aš randu centrą, apšviečiantį visa kita. Šio kūrinio studijos visa kita tarsi pritraukia. Tokios studijos duoda galimybę orientuotis visoje filosofijos istorijoje ar bent moko joje susigaudyti, atskiri originalaus teksto fragmentai padaro neišdildomą įspūdį ir teikia teksto visumos nuojautą. Nuodugnios vieno filosofo studijos apsaugo nuo perdėto pasitikėjimo savo žiniomis, gautomis iš paviršutiniškesnių kitų filosofų studijų.

Jaunam žmogui atrodytų pageidautinas patarimas, kokį filosofą jis turėtų pasirinkti. Tačiau pasirinkti kiekvienas privalo pats. Jam galima tik nurodyti ir atkreipti jo dėmesį. Toks pasirinkimas tolygus lemtingam apsisprendimui. Turbūt jis galimas tik po ilgų bandymų. Tik bėgant metams patiriama, kad jau apsispręsta. Ir vis dėlto galima šį tą patarti. Seniai pasakyta, kad studijuojant Platoną ir Kantą pasiekiama tai, kas esmingiausia. Toks patarimas man priimtinas. Pasirinkti nereiškia atsidėti tokiai patraukliai lektūrai, kaip Šopenhauerio ar Nyčės raštai. Pasirinkti – studijuoti pasitelkus visas galimas priemones. Tai reiškia: įsišaknyti į visą filosofijos istoriją, maitinantis viena didžiųjų jos apraiškų. Pasirinkti veikalą, kuris neveda šiuo keliu, neverta, nors galų gale kiekvienas filosofinis veikalas, studijuojamas iš pagrindų, turi duoti vaisių.

Atsidėti didžiojo filosofo veikalų studijoms visai nereiškia apsiriboti tik juo. Priešingai, studijuojant didį filosofą, dera kuo anksčiau atkreipti dėmesį į kitus, visiškai kitokius negu jis. Šališkumas yra apsiribojimo vienu, net pačiu bešališkiausiu, filosofu rezultatas. Filosofuojant nedera sudievinti vieno žmogaus, nedera vieną laikyti nepamainoma, išskirtine tobulybe. Priešingai, filosofavimo prasmė yra atvirumas visuotinei tiesai, ne kaip niveliuotai, abstrakčiai tiesai apskritai, o kaip didžių tiesos apraiškų įvairovei.

Karlas Jaspersas (1989). Filosofijos įvadas. 193-195 p.